Kitais metais Dotnuvoje švęsime augalų selekcijos 95-metį. Per šį laikotarpį iš mūsų selekcininkų rankų į šalies laukus iškeliavo per 300 augalų veislių. Bene daugiausia dėmesio buvo ir yra skiriama žieminių kviečių selekcijai. Kokiomis savybėmis pasižymi naujausi selekcininkų kūriniai?

Augalų veislių kūrimas - nepertraukiamas procesas. Per daugiau kaip devyniasdešimties metų laikotarpį keitėsi selekcijos programos, kito selekcionuojamų augalų rūšių skaičius. Viena svarbiausių augalų rūšių selekcinėse programose buvo žieminiai kviečiai. Tiesa, jų selekcija devintame dešimtmetyje buvo sustabdyta, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta vėl. Po dešimtmečio mokslininkų darbo selekcijos laukuose buvo registruota pirmoji šalyje naujos kartos lietuviška žieminių kviečių veislė Ada, kuri auginama ir dabar, ją puikiai vertina žemdirbiai, grūdų perdirbėjai ir kepėjai.

Šiuo metu šalies Nacionaliniame augalų veislių kataloge tarp 36 žieminių kviečių veislių įrašyta ir 10 lietuviškų. Kodėl yra toks didelis žieminių kviečių veislių pasirinkimas? Taip yra todėl, kad žieminiai kviečiai turi atitikti daug reikalavimų, o jų paskirtis gali būti įvairiopa. Reikia skirtingo ankstyvumo, įvairios grūdų kokybės veislių. Tai lemia ir situacija šalyje. Pavyzdžiui, dar neseniai ūkininkai ieškojo labai derlingų pašarams skirtų veislių, bet, pasikeitus situacijai gyvulininkystėje, tokio poreikio nebėra.

Lietuva yra viena labiausiai kviečius eksportuojančių valstybių, pagal užaugintų ir eksportuotų kviečių santykį esanti pirmame pasaulio šalių penketuke. Todėl kviečių veislių poreikis yra ir, matyt, bus visada.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto selekcininkai šalies Valstybiniams veislių tyrimams nuolat pateikia naujas sukurtas žieminių kviečių veisles. Kadangi konkurencija yra didelė, tik dalis veislių kandidačių po griežto Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų įvertinimo patenka į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir gauna teisę keliauti į Lietuvos ir ES šalių laukus.

Pastaraisiais metais į Nacionalinį augalų veislių sąrašą buvo įrašytos šios lietuviškos veislės: Kena DS (2014), Gaja DS (2015), Sedula DS (2015) ir Herkus DS (2016). Pateikiame informaciją iš oficialaus šių veislių vertinimo Valstybinės augalininkystės tarnybos tyrimuose, kepimo ir kitų bandymų, atliktų Estijos augalininkystės ir mūsų institute.

Kena DS. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2010-2013 m. Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriuose. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,17 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias veislės Kena DS derlius gautas 2012 m. Pasvalyje - 10,2 t ha^-1. Grūdai nestambūs, vidutinė 1 000 grūdų masė 42,4 g, geros kokybės. Valstybinių tyrimų metais išaugintuose grūduose vidutiniškai buvo nustatyta: 12,7 proc. baltymų, 25,6 proc. glitimo, 68,9 proc. krakmolo. Kiti kokybiniai rodikliai buvo tokie: kritimo skaičius 333 s, sedimentacija 50 ml, hektolitro masė 82,9 kg hl^-1. Kena DS kviečių veislės grūdai tinka labai gerų kepimo savybių miltams gaminti.

2010-2011 m. žiemą veislės Kena DS žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,9 balo, tai viršijo standartinių veislių rodiklius. Augalų aukštis buvo 98 cm, jie buvo vidutiniškai 16 cm aukštesni už standartinių veislių augalus. Atsparumas išgulimui buvo įvertintas 8,3 balo, vidutinė vegetacijos trukmė - 204 dienos, skaičiuojant nuo sausio 1 dienos iki vaškinės brandos. Tai šiek tiek vėlyvesnė veislė už standartines veisles Skagen, SW Magnifik ir Mulan. Žieminių kviečių bandymų laukeliuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kur nebuvo naudotos cheminės apsaugos nuo ligų priemonės, Plungės veislių tyrimo skyriuje lapų septoriozės pažeidimas įvertintas 6, Pasvalio VTS - 5 balais. Atsparumas miltligei ir varpų septoriozei veislių tyrimo skyriuose įvertintas 8-9 balais (9 balai - labai geras atsparumas).

Ši veislė numatoma veislių konvejeriui užbaigti, nes vėliau baigia savo biologinę vegetaciją ir ilgai nepraranda savo kokybinių savybių, grūde neprasideda biocheminiai dygimo procesai. Tai veislė, skirta aukščiausios kokybės miltams gauti.

Gaja DS (selekcinis numeris LŽI 5899-16). Valstybinės augalų veislių tarnybos veislių tyrimo skyriuose tyrimo metais gautas 8,8 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias derlius gautas Kauno AVT skyriuje - 10,62 t ha^-1.

Vidutinė 1 000 grūdų masė 43,8 g. Tyrimo metais išaugintuose grūduose vidutiniškai buvo nustatyta: 12,2 proc. baltymų, 23,3 proc. glitimo, 68,2 proc. krakmolo. Kritimo skaičius buvo 286 s, sedimentacija 37 ml, hektolitro masė 75,7 kg hl^-1. Veislės žiemkentiškumas per tyrimo laikotarpį buvo aukštesnis už standartines veisles - 6,5 balo (standartinių veislių 6,0 balai). Veislės vidutinis aukštis buvo 80 cm, ji buvo truputį žemesnė už standartinių veislių augalus. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,4 balo. Vidutinė vegetacijos trukmė 203 dienos, tokia pati kaip standartinės veislė Kovas DS. Žieminių kviečių bandymų laukeliuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kur nebuvo naudotos cheminės apsaugos nuo ligų priemonės, atsparumas ligoms įvertintas 7-9 balais (primename, 9 balai - labai geras atsparumas).

Išskirtinė šios veislės savybė ta, kad ji mažiausiai nukenčia auginama atsėliuojant, kai kviečiai pakartotinai pasėjami toje pačioje vietoje kitais metais. Šios veislės kviečiai turi kompleksinį atsparumą pašaknio, lapų ir varpų ligoms. Miltai nėra pačios aukščiausios klasės, tačiau, Estijos augalininkystės instituto vertinimu, duonai kepti gerai tinka.

Sedula DS (LŽI 5823-8). Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2011- 2014 m. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,7 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias veislės Sedula DS derlingumas gautas 2012 m. Pasvalio skyriuje - 11,4 t ha^-1.

1 000 grūdų masė - 43,6 g, juose vidutiniškai nustatyta: 11,9 proc. baltymų, 23 proc. glitimo, 68,4 proc. krakmolo. Kritimo skaičius 352 s, sedimentacija 38 ml, hektolitro masė 80,0 kg hl^-1. Ši veislė priskiriama prie gerų kepimo savybių turinčių kviečių veislių grupės. Per tyrimo laikotarpį Sedula DS veislės žiemkentiškumas įvertintas 6 balais, kaip ir kitų standartinių veislių. Vidutinė vegetacijos trukmė - 204 dienos - tokia pati kaip standartinės veislės Kovas DS. Bandymų laukeliuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kai nebuvo naudotos cheminės apsaugos nuo ligų priemonės, Sedula DS veislės atsparumas dryžligei buvo įvertintas 6-7 balais, septoriozei - 6 balais, fuzariozei - 7 balais, miltligei ir septoriozei - 8-9 balais.

Tai derlinga, gerai pavasarį augančių kviečių veislė, pasižyminti geromis grūdų savybėmis. Esant intensyviai priežiūrai ir subalansuotam tręšimui, gerai pakenčia vasaros sausras. Šiaudas tvirtas, dėl to kviečiai neišgula. Grūdai atitinka geros ir labai geros kokybės reikalavimus. Labai gerai reaguoja į tręšimą.

Herkus DS (LŽI 6045-1). Veislė tirta Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriuose 2013-2015 m. Tyrimo metais gautas vidutinis 9,7 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias derlingumas nustatytas Pasvalyje - 13,3 t ha^-1. 1 000 grūdų masė 47,5 g, juose vidutiniškai nustatyta: 11,3 proc. baltymų, 21 proc. glitimo. Sedimentacija 34 ml, kritimo skaičius 265 s, hektolitro masė 80,5 kg hl^-1. Herkus DS veislės žiemkentiškumas - 6,4 balai, kaip ir standartinių veislių. Šios veislės augalų vidutinis aukštis buvo 92 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, vidutinė vegetacijos trukmė 206 dienos, kaip ir veislių Skagen bei SW Magnifik. Žieminių kviečių bandymuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kai nenaudotos cheminės apsaugos priemonės, atsparumas dryžligei, miltligei, lapų septoriozei įvertintas 7-9 balais.

Veislė tinkama aukščiausios kokybės miltams gaminti. Tai naujausia lietuviška veislė, dar tik pradedanti kelią į šalies laukus. Nežiūrint į vidutiniškus grūdų kokybinius rodiklius, duonos išeiga yra labai gera. Labai gerai reaguoja į augimo reguliatorius. Kai yra didesnė pavasarinė drėgmė, suformuoja labai produktyvų pasėlį.

***

Kokių savybių turinčių žieminių kviečių grūdų labiausiai reikia šiandieninei rinkai?

• Išlieka žiemkentiškumo reikalavimai, nors po eilinės nešaltos žiemos visi praranda budrumą, o lepios veislės po švelnios, vadinamosios „prancūziškos", žiemos duoda didelį grūdų derlių. Neapsirikime!
• Atsiradus galimybei nusipirkti glitimo, kepyklos atlaidžiau žiūri į glitimo kiekį grūduose, bet kviečiai išlieka svarbi eksporto prekė, o ten grūdų kokybė visada bus aktuali. Taigi ir mūsų, ir gretimose šalyse didesnės dalies veislių grūdai turės būti jei ne aukščiausios, tai bent pirmos klasės kokybės.
• Augalai turi būti atsparūs išgulimui net juos intensyviai tręšiant, nes augalų augimo reguliatorių likučiai ateityje gali apriboti eksporto galimybes.
• Atsparumas augalų ligoms yra ir bus aktualus ne tik ekologinių pasėlių veislėms.
• Dauguma šalies ūkininkų yra aukščiausios klasės profesionalai, vertinantys veisles per jų visišką brandą, tačiau dar yra ir tokių žemdirbių, kurie renkasi veisles pagal lauko grožį ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Kokybiškiausios veislės ne visada gražiausiai atrodo!