Tiesa, kad žemės ūkio verslo rizika labai didelė, sena kaip pasaulis. Ir ginčytis dėl to beprasmiška, kol nesusimąstome, su kokia rizika šiame versle susiduria ūkiai. Ši publikacija turėtų padėti žemdirbiams rasti atsakymą dėl pasėlių draudimo naudos.

Daugelis esame girdėję, kad riziką galima sumažinti diversifikuojant investicijas. Priklausomai nuo galimybės sumažinti riziką minėtu būdu, ji skirstoma į sisteminę ir nesisteminę. Sisteminės rizikos išvengti neįmanoma, nes ją sukelia makroekonominiai veiksniai: bendrojo vidaus produkto, nedarbo lygio, palūkanų normų, valiutos kursų pokyčiai ir kt. Nesisteminė rizika siejama su ūkio vidiniais veiksniais, pavyzdžiui, darbuotojų kvalifikacija, žemės produktyvumu ir žemės ūkio, kaip ekonominės veiklos, veiksniais (trąšų ir sėklų kainomis, subsidijomis, mokesčiais ir kt.). Sisteminė verslo rizika žemės ūkyje yra palyginti maža dėl to, kad žemės ūkio ir maisto produktų paklausa nelabai jautri makroekonominių veiksnių pokyčiams, nes duonos valgysime tiek pat, nepriklausomai nuo to, ar ekonomikoje bus nuosmukio, ar pakilimo laikotarpis. Be to, žemės ūkis, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, kol kas dar santykinai imlesnis darbo, o ne kapitalo ištekliams.

Žemės ūkyje yra didelė nesisteminė verslo rizika. Pagal susidarymo šaltinius ji paprastai skirstoma: į gamybinę riziką, sukeliamą gamtinių-klimatinių ir biologinių veiksnių; ekonominę riziką, sukeliamą žemės ūkio produktų rinkos veiksnių; politinę riziką, dažniausiai pasireiškiančią per žemės ūkio politikos įgyvendinimą taikant subsidijavimo ir mokesčių įrankius (nors produktų embargas dažnai gali būti kur kas pavojingesnis); žmogiškąją riziką, siejamą su ūkininko, ūkio darbuotojų kvalifikacija, priimamais sprendimais, beje, ir su žemės ūkio produktų vartotojų įpročių pokyčiais.

Šios mintys gali atrodyti tolimos nuo pasėlių draudimo, tačiau jos padės suvokti, kuri rizika yra palyginti didelė, ir kodėl pasėlių draudimas visame pasaulyje toks svarbus. Pasėlių draudimas suteikia galimybę sumažinti gamybinę - vieną didžiausių žemės ūkio verslo rizikų.

Rizikos rodiklis - augalų derlingumo pokytis

Pasėlių draudimu gali būti draudžiama tam tikra žemės ūkio augalų rūšis arba plotas. Pirmuoju atveju išmoka mokama, jei apdraustų žemės ūkio augalų derlingumas yra mažesnis už iš anksto nustatytą derlingumą, dažniausiai vidutinį. Antruoju atveju ūkininkas gauna išmoką tik tada, jei viso apdrausto ploto derlius yra mažesnis už numatytą draudimo sutartyje. Draudžiantis šiuo draudimu, draudimo įmoka didėja, priklausomai nuo pasirinktų rizikų ir draudžiamų produktų skaičiaus. Abiem atvejais pagrindinis riziką matuojantis rodiklis - žemės ūkio augalų derlingumo pokytis. Lentelėje „Pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas ir rizika Lietuvoje 1990-2015 m." pateiktas augalų derlingumas (vidutinis, mažiausias, didžiausias ir mediana) ir paskutiniųjų 26 metų rizika, matuojama standartiniu nuokrypiu nuo vidurkio ir variacijos koeficientu.

Pagrindinis rizikos matavimo rodiklis yra derlingumo variacijos koeficientas, apskaičiuojamas kaip derlingumo standartinio nuokrypio ir vidurkio santykis. Kai variacijos koeficientas yra iki 0,10 - maža rizika, kai kinta intervale 0,10-0,25 - vidutinė rizika, o kai šis koeficientas viršija 0,25 - didelė rizika. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad visų augalų, išskyrus bulves, derlingumo rizika yra didelė arba artima didelei. Skirtingos derlingumo ir medianos reikšmės rodo skirstinio asimetriškumą: jeigu mediana mažesnė už vidurkį, neigiamo derlingumo nuokrypio tikimybė didesnė negu teigiamo, ir priešingai. Toks asimetriškumas būdingas žieminiams ir vasariniams javams, žieminiams rapsams ir ankštiniams augalams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per ketvirtį amžiaus labai pasikeitė žemės ūkio augalų derlingumas: metams bėgant jis didėjo, o tai suponuoja išvadą, kad išvedamos ir auginamos derlingesnės veislės, taikomos modernesnės auginimo technologijos.

Iš 1990-2015 m. duomenų galima spręsti, kad derlingumo nuokrypių nuo vidurkio atvejų skaičius pagal nuokrypio mastą varijuoja, priklausomai nuo augalų rūšies. Reikšmingu derlingumo sumažėjimu laikytini atvejai, kai derlingumas už vidurkį mažesnis daugiau kaip 30 proc. (darome prielaidą, kad tokio sumažėjimo priežastis yra ypač nepalankios gamtinės sąlygos). Auginant vasarinius javus ir žieminius rapsus tokių derlingumo sumažėjimo atvejų buvo po 5, auginant žieminius javus, vasarinius rapsus ir cukrinius runkelius - po 4, auginant ankštinius augalus - tik 2. Ankštinių augalų derlingumo pokyčiai nėra itin optimistiniai: jei vertintume platesnį derlingumo sumažėjimo intervalą (derlingumas už vidurkį buvo mažesnis daugiau nei 20 proc.), tokių atvejų būtų net 6.

Be abejo, statistiniai duomenys atspindi vidutinę žemės ūkio augalų derlingumo riziką. Kiekvienas ūkis susiduria su skirtinga derlingumo rizika, kuriai įtaką daro ne tik vietovė, stichinių nelaimių pobūdis ir dažnumas, bet ir auginamos veislės bei taikomos gamybos technologijos. Dalį derlingumo netekimų galima sumažinti auginant atsparesnes veisles, taikant modernesnes technologijas, tačiau dalis neigiamų pokyčių gali būti stabilizuota tik pasėlių draudimu. Klausimas - verta ar neverta draustis - neturi vienareikšmio atsakymo, nes tai priklauso nuo pasėlių draudimo efektyvumo ir ūkininko požiūrio į jį.

Draudimo efektyvumas

Žinome, kad už riziką turi būti kompensuojama papildomu pelningumu. Kiekvienas ūkininkas stengsis uždirbti kuo daugiau vienam rizikos mato vienetui. Riziką minimizuojant, o pelningumą maksimizuojant galima uždirbti didžiausią efektyvumą rizikos-pelningumo požiūriu. Pavyzdžiui, auginant žemės ūkio produkciją, kurios pelningumas 5 proc., o derlingumo kintamumas 10 proc., ir svarstant galimybę auginti kitus pasėlius, kurių derlingumas kinta 20 proc., jų pasirinkimo racionalumą turėtų lemti proporcingas pelningumo padidėjimas, t. y. tikėtinas pelningumas turėtų būti 10 proc. Pirmojo tikslo sieks ūkininkas, konservatyvesnis rizikos požiūriu, antrojo - agresyvesnis, tačiau abu veiks vienodai efektyviai pelningumo-rizikos požiūriu.

Pasėlių draudimo efektyvumas taip pat gali būti matuojamas naudos-rizikos požiūriu. Lentelė „Duomenys žieminių rapsų draudimo efektyvumui apskaičiuoti" iliustruoja skaičiavimus, suteikiančius galimybę atsakyti į klausimą: verta ar neverta drausti pasėlius?

Esant 8 proc. pasėlių iššalimo tikimybei, pagal derlingumo pokyčius tikėtini keturi draudiminiai atvejai analizuojamu laikotarpiu (2006, 2007, 2010 ir 2011 metais). Vidutinis žieminių rapsų derlingumas analizuojamu laikotarpiu buvo 2,5 t/ha. Darant prielaidą, kad žieminių rapsų kaina yra 350 Eur/t, hektaro vertė draudimo įmokai apskaičiuoti - 875 Eur. Esant 15 proc. atsėjimo išmokai, draudimo įmokos tarifas yra 8,13 proc. Valstybės kompensuojama draudimo įmokos dalis yra 62,75 proc. Faktinė vieno hektaro vertė apskaičiuota derlingumą padauginus iš žieminių rapsų kainos, atėmus ūkininko mokamą draudimo įmoką ir pridėjus draudimo išmoką draudiminio įvykio atveju. Ūkininko sumokėtų įmokų suma analizuojamu laikotarpiu yra 265 Eur, o tikėtina išmokų suma, atsitikus keturiems draudiminiams įvykiams, - 131 Eur. Vertinant tik šiuos skaičiavimus, galima teigti, kad esant tokioms sąlygoms ūkininkui draustis nevertėtų, tačiau vertinant draudimo efektyvumą rizikos požiūriu, vidutinė vieno hektaro pasėlių vertė ir vertės rizika, matuojama standartiniu nuokrypiu, nedraudžiant pasėlių yra atitinkamai 875,35 ir 217,28 Eur, draudžiant - 861,91 ir 202,71 Eur. Efektyvumas naudos-rizikos požiūriu draudžiant pasėlius yra 4,25 Eur vienam rizikos vienetui, nedraudžiant - 4,03. Pajamų, gautų už parduotą produkciją, svyravimas draudžiant pasėlius yra 23,52 proc., nedraudžiant - 24,82 proc. Lieka diskusinis klausimas, ar sumokėtos draudimo įmokos nėra per didelė kaina, mokama už 1,30 proc. punkto pajamų svyravimo minimizavimą.

Pavyzdyje pateiktas vidutinis žieminių rapsų derlingumas. Kiekvienas ūkis gauna skirtingą derlingumą, ir, be abejonės, skaičiuoja skirtingą efektyvumą naudos- rizikos požiūriu bei priima sprendimus, atsižvelgdamas į savo poreikius.

JAV pasėlių draudimo praktika

Didžiausia draudimo rinka yra Šiaurės Amerikoje, nes čia valstybė taiko itin dideles subsidijas draudimo įmokoms. JAV kongresas 2000 m. priėmė Žemės ūkio rizikos apsaugos aktą, pagal kurį ūkiams pasiūlė įvairių pasėlių draudimo produktų, įskaitant pajamų ir derlingumo, grindžiamo istoriniais duomenimis, apsaugą. Priimdama šį aktą, JAV federalinė valdžia, siekdama, kad ūkiai aktyviau draustųsi, padidino draudimo įmokų subsidijas, kita vertus, buvo priversta taikyti papildomus saugiklius tam, kad sumažintų ūkininkų sukčiavimą ir užauginto derliaus švaistymą.

JAV ūkiams yra prieinamos dvi pasėlių draudimo rūšys: pasėlių draudimas nuo krušos ir pasėlių draudimas nuo daugelio rizikų. Pasėlių draudimas nuo krušos nėra JAV federalinės valdžios pasėlių draudimo programos dalis, todėl šią paslaugą tiesiogiai teikia privačios draudimo kompanijos. Unikali šio draudimo savybė yra tai, kad kruša visiškai sunaikina tam tikrą plotą pasėlių, kito ploto visiškai nepaliesdama, todėl ūkininkai šią draudimo rūšį noriai renkasi. Skirtingai nei pasėlių draudimo nuo daugelio rizikų atveju, pasėliai nuo krušos gali būti draudžiami bet kuriuo pasėlių auginimo sezono metu.

Pasėlių draudimas nuo daugelio rizikų perkamas iki sėjos. JAV ūkiai turi galimybę pasinaudoti draudimo rinkos produktais, suderinančiais apsaugą nuo derliaus ir kainų pokyčių, t. y. apsaugančių ūkius nuo pardavimo pajamų svyravimų, sukeltų neigiamų derliaus ir žemės ūkio produktų rinkos kainų pokyčių. Tai apsaugo ne tik nuo gamybinės, bet ir nuo ekonominės rizikos.

Kokią pasėlių draudimo naudą įžvelgia JAV federalinė valdžia? Jos požiūriu, ūkiams užtikrinamas finansinis stabilumas, didesnis paskolos padengimas laukiamais pinigų srautais, dėl to mažėja paskolos rizika ir palūkanų norma. Ūkininkai, įvykus stichinei nelaimei, nepatiria psichologinio diskomforto. Valstybė turi stiprų, stabilų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių.