Dažnam ūkininkui žodžiai Aras, Kiras, Kovas, Vyturys, Kuosa, Dobilas siejasi ne tik su tiesioginėmis jų reikšmėmis, bet ir su Rokiškio mašinų gamykloje kuriamomis žemės ūkio mašinomis. Paukščių vardais pavadinti žemės dirbimo padargai ir ypač grėblinis vartytuvas Dobilas jau ne vieną dešimtmetį nepraranda populiarumo visose trijose Baltijos šalyse.

Beveik 90 metų istoriją ir metalo apdirbimo tradicijas turinti Rokiškio mašinų gamykla (pradininkės – 1928 m. įkurtos metalo apdirbimo dirbtuvės „Litmetalas“) žemės ūkio technikos, kurios ypač dideli kiekiai buvo gaminami sovietmečiu, gamybos neatsisako lig šiol. Kasmet pagaminama ir Lietuvos, Estijos, Latvijos ūkininkams parduodama per 100 vienetų rotorinių grėblinių vartytuvų Dobilas-3 ir GVR-6B, po kelias dešimtis įvairaus darbinio pločio kultivatorių Aras ir Kiras, giliojo purenimo kultivatorių Kovas, priešsėjinio dirvos įdirbimo agregatų Vyturys.

Pasak generalinio direktoriaus Rimgaudo Kilo, nors šiuo metu žemės ūkio technikos gamybos bei pardavimų apimtys gerokai sumenkusios ir sudaro apie 20 proc. apyvartos, tačiau kasmet stebima augimo tendencija. Jis neabejoja, kad ūkininkų susidomėjimas lietuviškais padargais turėtų augti, ypač po 2020 m., kai baigsis Europos Sąjungos rėmimas.

„Mūsų gaminiai kokybiški ir jų kaina žemesnė, tačiau sunku konkuruoti su ilgą gamybos patirtį turinčiais Vakarų Europos žemės ūkio technikos gamintojais, kurie nėra ragavę sovietmečio ir savo veiklą plėtojo be trukdžių, mašinoms kurti pasitelkdami ištisus konstruktorių biurus, mokslinius institutus“, – pripažįsta gamyklos vadovas. Jo įsitikinimu, mūsų šalies ūkininkus labai išlepino Europos Sąjungos parama, skatinusi rinktis garsių firmų mašinas. „Pasirinkę tokias mašinas ūkininkai nemažai susimoka už prekės vardą, tačiau tarsi bumerangu vėliau grįžta pas mus. Kadangi visų vakarietiškų mašinų atsarginės dalys velniškai brangios, tai atvažiuoja ir prašinėja padaryti tą, padaryti aną. Neabejoju, kad šis procesas tik aktyvės“, – sako R. Kilas, neslėpdamas, kad tai įmonei nėra pelninga, nors gamybinių pajėgumų spektras labai platus – nuo mažyčio varžtelio iki didelių gabaritų gaminių.

Veiklos pagrindas – subranga

Gamyklos vadovas pasakoja, kad iš planinės ekonomikos perėjus į rinkos teko nemažai pasukti galvą, kaip išgyventi, tačiau tada sukurta veiklos strategija pasiteisino ir dabar leidžia įmonei dirbti pelningai. „Nusprendėme ne patys gaminti galutinį produktą, o teikti subrangos paslaugą, tai yra su įmonėmis pasirašyti sutartis ir pagal jų pateiktus brėžinius gaminti įvairias dalis, metalo konstrukcijas“, – gamyklos veiklą pristato 33 m. jai vadovaujantis R. Kilas. Tam sukurta gera techninė ir technologinė bazė, įsigyta modernių staklių ir įrengimų su programiniu valdymu, įrengtos dvi didžiulės dažyklos, kuriose sumontuota šiuolaikiška, visus europinius standartus atitinkanti įranga. Per mėnesį gamykloje apdirbama apie 150 t metalo – lakštų ir vamzdžių.

Tarp didžiausių užsakovų – Skandinavijos šalių įmonės. Pavyzdžiui, jau beveik aštuonerius metus gamykla bendradarbiauja su didžiausia Olandijoje specializuota pašarų ruošimo ir dalijimo įrangos gamintoja „Trioliet“. Pagal jos pateiktus brėžinius Rokiškio mašinų gamykloje gaminamos pašarų maišytuvųdalytuvų metalinės korpusinės detalės, per 30 skirtingų modifikacijų bunkeriai – pagamintos dalys iškeliauja į surinkimo liniją Olandijoje.

Pasak gamyklos komercijos direktoriaus Airido Šulio, įmonės „Trioliet“ užsakymai sudaro apie 40 proc. apyvartos. „Kokybiškai paruošiame metalą, suviriname ir nudažome. Mūsų darbų kokybė olandams tinka, o tai, manau, ir yra svarbiausias mūsų ilgalaikio bendradarbiavimo veiksnys. Pigesnė Lietuvoje darbo jėga atperka transportavimo ir jų techninės grupės gana dažnų vizitų išlaidas“, – pastebi komercijos vadovas, gamykloje dirbantis dešimtmetį. Jis pasakoja, kad bendradarbiavimo pradžioje teko nemažai mokytis, konsultuojantis su olandų inžinieriais dėlioti gamybos procesų eiliškumą, be to, ieškoti, kaip kuo patogiau atlikti vieną ar kitą operaciją, netgi siūlant tam tikrus pokyčius, pvz., lenkimo. „Siūlėme, kaip mums patogiau ir geriau, o užsakovai sutiko – svarbiausia yra gauti galutinį kokybišką, funkcionuojantį produktą“, – sako A. Šulys.

Pirmiausia metalo lakštai specialiomis staklėmis metalo šratukais nuvalomi, tada padengiami technologiniu gruntu, siekiant apsaugoti metalą nuo korozijos. Tada plazminio pjovimo staklėmis (įmonė šiuo metu turi jas dvi, artimiausiu metu planuoja įsigyti ir trečias) išpjaunamos reikiamos detalės, kurios vėliau keliauja į lankstymo stakles, taip pat lakštai lenkiami, valcuojami – vienomis iš naujesnių staklių išlenkiami dalytuvų bunkerių šonai.

Nestandartinių gaminių užsakymų daugėja

Rokiškio mašinų gamykloje, kurios gamybinės ir sandėliavimo patalpos užima 40 tūkst. m² plotą, dirba 120 darbuotojų, iš jų apie 25 suvirintojai, kurie daugiausia dirba dviem pamainomis. Kai kada, ypač mėnesio gale, tenka ir šeštadieniais padirbėti, norint užsakymus įvykdyti laiku.

Suvirinimui skirta erdvė gamykloje – bene didžiausia, nes ir nemažą dalį užsakymų sudaro nestandartinių gaminių ir didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamyba, tam naudojami naujo modelio suvirinimo aparatai. Įmonė bendradarbiauja su suomių įmone „Konecranes“, jai gaminami gaminiai – vieni ilgiausių, daugiau kaip 20 m ilgio. Pasak gamyklos konstruktoriaus Rimo Stanevičiaus, kranų traversų (skersinių sijų) gamyba – labai atsakingas darbas, kurį atlikti gali tik sertifikuoti inžinieriai ir suvirintojai, nes didelio svorio ir ilgio gaminys turi būti saugus naudoti, o be jų neapsieina nė viena stambesnius gaminius gaminanti įmonė.

Neseniai gamykla pasirašė subrangos sutartį su dar viena Suomijos įmone didelės talpos įvairios paskirties konteineriams gaminti. Komercijos direktorius tikisi, kad pagaminus pirmas dešimtis konteinerių pavyks pateisinti užsakovų lūkesčius ir taip užsimegs ilgalaikis bendradarbiavimas. „Nuolat ieškome naujų rinkų ir užsakymų. Džiugu, kad jų daugėja ir galime plėsti gamybos apimtis. Palyginti su pernai, šiemet mūsų apyvarta padidėjo 10–15 proc. Didėjant gamybos apimtims, žmonės liko tie patys, tad ir jų atlyginimai augo. Beje, mūsų mokami atlyginimai – rajone vieni didžiausių“, – tikina A. Šulys, kviesdamas informaciją patikrinti www.rekvizitai.lt tinklalapyje.

Tiesa, ir jis, ir generalinis direktorius pripažįsta, kad kaimiškame regione opi jaunimo emigracijos ir nenoro dirbti problema, vis sunkiau rasti kvalifikuotos darbo jėgos, ypač R. Kilo žodžiais, dirbti norinčių ir Dievo dovaną turinčių suvirintojų, o tai kelia įmonei tam tikrų iššūkių ir ateityje gali turėti įtakos verslo plėtrai. Dauguma profesinio rengimo centrą Kavoliškėse baigusių jaunuolių praktiką atlieka gamykloje, tačiau pasirenka emigranto dalią, nors vėliau nemažai jų sugrįžta.

Reaguoja į rinkos poreikius

Nors tvirtas pozicijas metalo apdirbimo srityje užimančios Rokiškio mašinų gamyklos pagrindiniai užsakovai metalui apdirbti ir tam tikrai konstrukcijai ar gaminiui pagaminti yra Olandijos, Suomijos ir Švedijos įmonės, tačiau, A. Šulio teigimu, subranga paklausi ir tarp Lietuvos įmonių – dažnai perkama plazminio pjovimo, frezavimo ar tiksliojo išgręžimo paslauga.

Be užsakomųjų kitų įmonių gaminių, Rokiškyje taip pat projektuojami ir kuriami galutiniai produktai, tarp kurių ne tik minėti žemės dirbimo padargai ir grėbliai, bet ir įvairios paskirties kaušai, sniego valymo skydai ir pūstuvai, kurių ypač daug nuperka skandinavai, rotorinės dviejų modelių žoliapjovės, skirtos apleistų ganyklų, pakelių ar parkų žolei smulkinti, kartingai ar lauko treniruokliai. Pasak komercijos direktoriaus, pastarųjų produktų gamybą paskatino rinkos poreikis, dauguma šių gaminių buvo perkami Europos Sąjungos lėšomis.

Prieš kelerius metus buvo lauko treniruoklių bumas, kuris nuslopo į Lietuvą pradėjus vežti kinų gamybos treniruoklius. Maždaug prieš penkerius metus labai paklausūs buvo ir Vanago vardu pavadinti kartingai – juos itin noriai pirko kaimo turizmo sodybų savininkai, norėdami išplėsti savo klientams teikiamų pramogų asortimentą. Beje, šiemet vienas kartingas išvežtas į Suomiją.

Komercijos vadovas pastebi, kad pastaruoju metu menksta ir akėčių paklausa, mažėja ir jų gamyba – jų gaminamas peilines akėčias Kuosa nukonkuravo lenkų gamintojai. „Jie gamina gerokai pigiau, bet kai palygini mašinos svorį, supranti, kodėl kaina mažesnė. Mes tuo nežaidžiame: jei gaminame, tai tvirtą ir patikimą gaminį, kad paskui nereikėtų prieš klientus raudonuoti“, – sako A. Šulys.

Nepaisant to, kad kai kurių gaminių paklausa sumažėja, Rokiškio įmonė kasmet savos gamybos mašinų gamą po truputį plečia. Nauji gaminiai įmonės asortimente – 3 modifikacijų šakų ir medžių iki 150 mm skersmens smulkintuvai. Pirmasis šakų smulkintuvo modelis pristatytas šiųmetėje parodoje „Ką pasėsi“ Kaune. Dabar naujieji gaminiai testuojami, planuojama rinkai juos pasiūlyti jau kitais metais.

Kitų metų pašarų ruošimo sezonui gamykla pasiūlys ir atnaujintą 3 m darbinio pločio rotorinio grėblinio vartytuvo Dobilas modelį, kuriame vietoj dviejų reduktorių bus montuojamas vienas. „Mūsų gaminamos mašinos – unikalios rinkoje, nes atlieka dvi funkcijas – ir varto, ir grėbia. Tai geras pasirinkimas nedideliems ūkiams, neišgalintiems įsigyti dviejų atskirų mašinų. Norėdami sumažinti grėblinio vartytuvo eksploatavimo kaštus, jį patobulinome: vienas reduktorius – mažiau tepalo, mažiau priežiūros, mažiau galimybių sulūžti“, – paaiškina konstruktorius R. Stanevičius. Trijų metrų darbinio pločio grėbliai populiariausi mūsų šalyje, šešiametres dviejų rotorių mašinas dažniausiai renkasi Estijos ir Latvijos ūkininkai, šiemet viena išvežta ir į Švediją. Gamyklos konstruktorius prasitaria, kad yra suprojektavęs ir 7 m darbinio pločio grėblinį vartytuvą Dobilas-7, tiesa, bandomasis jo modelis dar nepagamintas.

Anksčiau visas reikiamas dalis savos gamybos technikai įmonė gaminosi pati, dabar kai kurias detales įsigyja iš specializuotų įmonių, pavyzdžiui, į grėblius ir žolės smulkintuvus dedami garsios italų firmos reduktoriai. Perkamų ir savos gamybos detalių įmonė nuolat turi sandėlyje ir šalia gamyklos esančioje žemės ūkio technikos ir atsarginių dalių parduotuvėje. Nors paprastai žemės ūkio technikos Rokiškio mašinų gamykla stengiasi turėti sandėlyje, tačiau šiuo metu ji nėra gaminama – gamyba, kartu ir pardavimai prasidės pavasarį, artėjant žemės dirbimo ir pašarų ruošimo sezonui.