23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/01
Nuotekų valymas: aplinkos apsauga ir mokslas
  • Aušra MAŽEIKIENĖ, VGTU
  • Mano ūkis

Vienkiemiai, kaimo turizmo sodybos, rekreacijai skirti pastatai turi būti aprūpinti individualiais nuotekų valymo įrenginiais. Decentralizuoto nuotekų tvarkymo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai įgyvendinama individualių valymo įrenginių priežiūra ir patikra. Net ir maži, vienai šeimai skirti įrenginiai turi užtikrinti tokį nuotekų išvalymo lygį, kad išleistas į gamtą vanduo nepadarytų jai jokios žalos. Individualaus nuotekų valymo klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims.

Žmogaus gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia jo nuotaiką, sveikatą, gyvenimo trukmę. Šiandien ypač svarbu išsaugoti šią aplinką švarią ir gražią ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Buitinės nuotekos – žmogaus užterštas vanduo – turi būti pašalintas iš pastatų ir išvalytas iki tokio lygio, kuris numatytas teisės aktuose. Miestų ir miestelių gyventojai, iš kurių butų ir namų buitinės nuotekos šalinamos centralizuota sistema, gali būti ramūs: jų niekas nepavadins teršėjais. Per centralizuotą tinklą nuotekos pasiekia miesto nuotekų valyklą, kur teršalai iš vandens išvalomi iki reglamentuojamų normų.

Daug didesnė atsakomybė už buitinių nuotekų tvarkymą tenka atskirų pastatų, kurie neprijungti prie centralizuoto nuotekų šalinimo tinklo, tačiau stovi gražiose, neretai saugomose teritorijose, savininkams. Vienkiemiai, kaimo turizmo sodybos, rekreacijai skirti pastatai turi būti aprūpinti individualiais nuotekų valymo įrenginiais. Decentralizuoto nuotekų tvarkymo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai įgyvendinama individualių valymo įrenginių priežiūra ir patikra. Paprastai už šių įrenginių priežiūrą atsakingas jų savininkas, todėl būtina šviesti savininkus nuotekų valymo klausimais. Net ir maži, vienai šeimai skirti įrenginiai turi užtikrinti tokį nuotekų išvalymo lygį, kad išleistas į gamtą vanduo nepadarytų jai jokios žalos. Individualaus nuotekų valymo klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims.

Aplinkosaugos mokslas įgyja didesnį pagreitį, suprantama, gamta yra visų namai. Švarus vanduo yra didžiulė vertybė, todėl nenuostabu, kad įvairių šalių mokslininkai tiria, analizuoja ir išranda vis naujus jo valymo būdus. Didžiausias dėmesys skiriamas dideliems nuotekų kiekiams valyti, todėl tobulinamos miestų nuotekų valyklos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos katedros mokslininkai savo darbais tobulino, kūrė efektyvias nuotekų valymo technologijas; ta tema parašyta ne viena disertacija. Dabar VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete esanti Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra, taip pat Aplinkos apsaugos institutas toliau vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su įvairių nuotekų valymu ir nuotekų dumblo tvarkymu. Pastaruoju metu parašyta disertacija ir apginti magistro darbai, kurių tema – mažieji, individualūs nuotekų valymo įrenginiai.

Tai kokie gi turėtų būti individualaus nuotekų valymo įrenginiai? Mokslininkų ir vartotojų nuomone, individualūs įrenginiai turi išvalyti nuotekas iki reikiamo lygio, būti kompaktiški ir lengvai reguliuojami, reikalauti minimalios priežiūros, būti tinkami estetiniu požiūriu ir kuo pigesni. Atkreiptinas dėmesys ir į sistemos darnumą. Darnus nuotekų valymo būdas turi ne tik apsaugoti aplinką, bet ir tausoti vandens išteklius, pakartotinai panaudoti vandenį ir biogenines (azoto ir fosforo turinčias) medžiagas.

Šiandien žinomus nuotekų valymo būdus galima suskirstyti į mechaninįfizikinį, cheminį ir biologinį; technologijose plačiai naudojami jų deriniai. Cheminio nuotekų valymo būdo reikėtų vengti, nes didėja įrenginių kaina (dėl cheminių medžiagų kainos, chemikalų įterpimo įrangos kainos, priežiūros išlaidų), sunkiau tvarkyti susidariusį nuotekų dumblą ir, be abejo, cheminės medžiagos pačios gali būti žalingos gamtai.

Mechaninis-fizikinis būdas nėra labai efektyvus: jį taikant, įvairių teršalų, esančių nuotekose, koncentracijos sumažėja 15–75 procentais, o, pavyzdžiui, fosforo junginių koncentracija visai nesumažėja. Pasaulio mokslininkai ieško efektyvesnių teršalų šalinimo iš vandens būdų, kurie kartu nekenktų aplinkai. Daug dėmesio skiriama biologiniam nuotekų valymo būdui. Šio būdo esmė – mikroorganizmų veikla, kuriai vykti sudaromos optimalios sąlygos. Tie patys mikroorganizmai (nepatogeninės bakterijos, pirmuonys, dumbliai, grybai, mikroskopinės kirmėlės, verpetės), kurie gyvena gamtiniuose vandens telkiniuose, gali gyventi ir nuotekų valymo įrenginiuose, kur nuotekų teršalai yra jų maisto šaltinis. Šie mikroorganizmai gali sudaryti suspensiją (veiklųjį dumblą) arba bioplėvelę. Pateiktoje veikliojo dumblo nuotraukoje matyti dribsnius sudariusios bakterijos ir sėsliosios infuzorijos.

Veikliojo dumblo pagrindu dirba didžiosios miestų nuotekų valyklos, kurių technologinėse schemose numatytas ne tik organinių teršalų, bet ir azoto bei fosforo junginių šalinimas iš valomų nuotekų. Tokios technologijos pradėtos taikyti ir mažiems nuotekų kiekiams valyti. Paveiksle pateikta vertikalaus srauto labirinto technologinė schema, kuri taikoma valant mažiausius (vienos šeimos) buitinių nuotekų kiekius. Šioje technologinėje schemoje numatytos anaerobinė, anoksinė ir aerobinė zonos, kurios skiriasi pagal vandenyje ištirpusio deguonies koncentraciją. Nuotekų valyme dalyvauja daug įvairių rūšių mikroorganizmų, kurie, keičiantis aplinkos sąlygoms, savo gyvybinėje veikloje taip suardo ir pasisavina teršalus, kad išvalytame vandenyje beveik nelieka organinių junginių, biogeninių medžiagų.

Reikalavimai išvalytų nuotekų kokybei nuolat griežtėja. Nuotekų tvarkymo reglamento pataisomis numatoma, kad nuo 2019 m. lapkričio mažuosiuose (kurie per dieną išvalo iki 5 m3 nuotekų) valymo įrenginiuose bus privaloma iš nuotekų pašalinti azoto junginius iki 25 mgN/l, o fosforo junginius – iki 5 mgP/l. Šiandien pasiekti tokį išvalymo lygį ne visada pavyksta, nes veikliojo dumblo mikroorganizmai jautriai reaguoja į besikeičiančias įvairių teršalų koncentracijas, toksines, dezinfekcines medžiagas, deguonies trūkumą aeracinėje zonoje.

Kai reikiamas teršalų išvalymo laipsnis nepasiekiamas pagrindinėje grandyje, taikomas tretinis valymas. Šis papildomas valymas padidina bendrą sistemos efektyvumą ir užtikrina mažesnes teršalų koncentracijas išvalytose nuotekose. Tretinis nuotekų valymas yra vienas iš šiandienos vandentvarkos srities mokslininkų tyrimo objektų. Išbandomos naujos medžiagos, sprendžiami jų panaudojimo, regeneravimo, antrinio panaudojimo ir utilizavimo klausimai. Technologijų mokslai padeda rūpintis mūsų gyvenamąja aplinka.