23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/01
Skandinavijos pieno pramonė
  • Viktoras TROFIMIŠINAS
  • Mano ūkis

Šiaurės Europos gyventojai yra vieni didžiausių pieno vartotojų pasaulyje, tačiau šių šalių pieno ir pieno produktų gamybos ir vartojimo kultūra skiriasi.

Šiandien sunku rasti skandinavišką patiekalą, kuriam pagaminti nebūtų naudojamas pienas, sviestas ar grietinė. Geriamasis pienas labai populiarus, jį noriai vartoja vaikai ir suaugusieji. Vienas iš populiariausių fermentuotų pieno gėrimų – daugiau kaip prieš 150 metų Rioruso regione pradėtas gaminti norvegiškas rūgpienis tjukkmjølk – vartojamas rytą ir dieną.

Istoriškai Norvegijos pienininkystė susijusi su ganiavos sezoniškumu. Kadaise norvegų piemenys vasaromis išgindavo galvijus į kalnų ganyklas. Ten iš pieno gamino sūrius, kuriuos grįždami parsigabendavo ir vartojo žiemą. Mažoje ir tankiai gyvenamoje Danijoje galvijai buvo ganomi šalia miestų, tad piemenims nekilo būtinybės perdirbti pieną į ilgo saugojimo laiko produktus. Iš pieno jie gamino fermentuotus produktus (rūgpienį, jogurtą, šviežius sūrius), kuriuos parduodavo miestuose. Švedijoje istoriškai irgi daugiau dėmesio buvo skiriama šviežiai perdirbto pieno produktams.

Technologinė pažanga ir industrializacija pakeitė tradicinius gamybos modelius. Technologiniai pokyčiai paskatino danus domėtis kietaisiais sūriais, o organizaciniai pokyčiai nulėmė stambių sūrinių kūrimąsi, kurių didžiosios daugumos gaminama produkcija primena olandiškus ir šveicariškus sūrius. Švedai modernizavo ne tik ūkius, bet ir pieninių gyvulių veisimą bei žaliavos perdirbimą.

Kooperatinis judėjimas

Skandinavai vertina kooperatinį judėjimą kaip labai reikšmingą demokratijos elementą. Iš pradžių tai buvo spontaniški ūkininkų judėjimai, susiję su savarankiškos laisvos prekybos žaliavomis ir maisto produktais organizavimu. Ilgainiui jie virto profesionaliomis, moderniomis ir įtakingomis organizacijomis. Pirmieji iš skandinavų šią sistemą įgyvendino danai. Prie bendradarbiavimu pagrįstos kooperatinės gamybos prisijungė apie 2 000 ūkių. Idėja sparčiai paplito kitose Šiaurės šalyse.

Dėl skirtingų ūkių ir perdirbimo įmonių glaudaus bendradarbiavimo pieno kooperatyvai sukūrė daug įdomių skandinaviškų sūrių receptūrų ir technologijų. Vieni jų buvo sukurti dairantis į kitas pasaulio šalis, kiti – tradicinės gamybos rezultatas. Taip kiekvienas kooperatyvas sukūrė sūrių, būdingų tam tikram rajonui.

Prieš 20–30 metų dalis pieno kooperatyvų buvo sujungti į didesnius verslo subjektus, kurie prisidėjo prie masinės gamybos ir produkcijos suvienodinimo. Tai lėmė, kad daug unikalių skandinaviškų sūrių ir pieno produktų išnyko iš rinkos.

Skandinavų pieno ūkiuose daugiausia laikomos Danijos džersių, Danijos holšteinų ir Švedijos žalųjų veislių karvės. Bendradarbiaudami genetikos srityje skandinavai sukūrė karvių veisles, kurių pienui būdingos ryškios koaguliacinės savybės, palankios sūrių gamybai. Pieninių galvijų veisles tiria Danijos Orhuso ir Švedijos Lundo universitetų mokslininkai, vykdantys ilgalaikį bendradarbiavimo projektą „Danish-Swedish Milk Genomics Initiative“.

Danija

Iš 44 tūkst. Danijos ūkių apie 70 proc. verčiasi kiaulienos, pieno ir pieno produktų gamyba. Agrariniame sektoriuje dominuoja stambios bendrovės, susikūrusios jungiantis smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios išlaikė teisinę kooperatyvo formą. Danijos mėsos rinkos lyderės pozicijas užima bendrovė „Danish Crown“ (apima 94 proc. rinkos). Pieno pramonėje dominuoja „Arla“, valdanti 90 proc. rinkos.

Danijos mažmeninės prekybos sektoriui būdingas monopolizmas. Jame dominuoja dvi įmonės – „Coop Danmark“ ir „Dansk Supermarked“, kartu užimančios daugiau kaip 65 proc. rinkos. Kitą dalį užima „Aldi“ ir „Lidl“ parduotuvės.

Iš visų Skandinavijos šalių Danija geriausiai tinka pieno gamybai, nes švelnus klimatas ir ganyklos užtikrina puikias sąlygas pienininkystei. Neatsitiktinai pieno produktai tapo neatskiriama tradicinės danų mitybos dalimi. Apie 2/3 Danijoje pagaminto pieno perdirbama eksporto produkcijai. Danija yra penkta didžiausia pieno produktų eksportuotoja pasaulyje.

Šiuo metu 97 proc. pagaminto pieno parduodama kooperatinėms perdirbimo įmonėms, iš kurių didžiausia yra švedų ir danų kooperatinė bendrovė „Arla Foods“. Jos nariai yra apie 8 500 Švedijos, Danijos ir Vokietijos ūkininkų, kurie kartu yra ir pieno žaliavos tiekėjai. „Arla Foods“ valdo tris svarbius prekės ženklus „Arla“, „Lurpak“ ir „Castello“. Gamybą vykdo 67-iose įmonėse 13-oje šalių. Įmonės pavadinimas kilęs iš pirmojo pieno kooperatyvo „Mejeriförening Arla“, įsteigto dar 1881 metais.

Garsiausi daniški sūriai gaminami iš karvių pieno. Tai puskietis „Danbo“ (45 proc. arba perpus mažesnio riebumo), brandintas „Fynbo“, Tilsit tipo brandintas „Havarti“, edamo tipo puskietis „Molbo“ (gaminamas iš nepasterizuoto pieno, 1,5–3 kg blokų, brandinamas nuo 1 iki 5 mėn.), riešutų kvapo „Samsoe“.

Norvegija

Norvegijos ekonomikoje svarbus vaidmuo tenka žvejybai ir miškininkystei. Ariamoji žemė ir sodai užima 0,9 mln. ha, pievos ir ganyklos – 0,1 mln. ha. Dėl trumpo vegetacijos laikotarpio Norvegijoje daugiausia auginami miežiai, avižos, bulvės ir pašariniai augalai. Žemės ūkiui būdingas aukštas mechanizacijos lygis ir cheminių trąšų naudojimas. Žemės ūkio gamybos pagrindą sudaro pieninė gyvulininkystė ir avininkystė, o šiaurinėje šalies dalyje – elnininkystė. Iš pienininkystės ūkiai gauna apie 27 proc. pajamų, mėsos gamybos – 37, kitos žemės ūkio produkcijos – 11 proc. pajamų.

Šalyje 1950 m. pradėta įgyvendinti žemės ūkio regioninės specializacijos politika: Rytų ir Vidurio provincijų ūkiai buvo skatinami auginti grūdus, o gyvulininkystės produkcijos gamyba, naudojant žalienas, buvo koncentruojama fjorduose, slėniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose.

Dėl didelių muitų tarifų, kurie skirti apsaugoti šalies gamintojus ir perdirbėjus, Norvegijos rinka labai uždara. Pavyzdžiui, geriamajam pienui ir grietinei taikomi muito tarifai sudaro nuo 439 iki 488 proc. už kilogramą įvežamos produkcijos. Užsienio bendrovėms įžengti į šią šalį arba vietinėms įmonėms įsivežti žaliavą iš užsienio yra sunku ir ekonomiškai nuostolinga.

Didžiausios pieno žaliavos supirkimo ir perdirbimo įmonės priklauso bendrovėms „Tine“ ir „Q-meieriene“ („Kavli Group“). Kartu tai didžiausios pieno ir pieno produktų tiekėjos prekybos tinklams.

„Tine“ kooperatyvas veikia aukščiausiame vertės grandinės lygmenyje, gamina įvairią produkciją, turi daug stiprių prekių ženklų. Jam priklauso apie 82 proc. rinkos, tad pieno rinka iš esmės monopolizuota. „Q-meieriene“ yra privati pieno įmonė, kuri perka pieno žaliavą tiesiai iš ūkininkų ar iš „Tine“. Jos užimama rinkos dalis sudaro apie 10 procentų. Šalyje veikia ir smulkesnieji perdirbėjai, pavyzdžiui, „Synnøve Finden“ (gamina sūrius, sviestą), „Normilk“ (pieno miltus), „Rørosmeieriet“ (grietinę, sviestą, varškės sūrelius), „Kraft Foods Norge“ (Filadelfijos tipo sūrelius), „Lillehammer Ysteri“ (fermentinius, mocarelos, fetos tipo sūrius), „Aksüt“ (fetos tipo sūrius). Jų gamyba grindžiama žaliavos pirkimu iš „Tine“ kooperatyvo.

Norvegijoje yra penki mažmeniniai prekybos tinklai: „NorgesGruppen“, „Coop Norge“, „Rema 1000“, „Norge Ica“, „BunnPris“. Jie paskirsto vartotojams 99 proc. maisto produktų.

Pagrindiniai pieno produktai, importuojami į šalį didesniais kiekiais, yra sūriai, kuriems taikomos bemuitės kvotos. Importuojami sūriai užima apie 10 proc. rinkos. Apie 99 proc. sūrių importo tenka ES šalims.

Populiariausi norvegiški sūriai: ožkos pieno „Brunost“, kurio kasmet šalyje pagaminama 12 tūkst. tonų (gamintoja „Tine“ siūlo net 12 jo rūšių), rudasis sūris „Gudbrandsdalost“ (receptūra sukurta prieš 140 metų, naudojamos išrūgos ir karvių pienas), „Fløtemysost“ (gaminamas iš išrūgų, pieno ir grietinėlės), „Gammelost“ (brandintas varškės sūris, primena kamamberą; saugojimui nereikia vėsių patalpų), „Jarlsbergost“ (primena šveicarišką ementalį, brandinamas nuo 1 iki 15 mėn.), „Nøkkelost“ (skonį ir kvapą nulemia gamybos metu dedama rūkyta mėsa), tradicinis fermentinis sūris „Norvegia“.

Švedija

Švedijoje 2016 m. buvo auginama 337 tūkst. pieninių karvių, kurių vidutinis primilžis sudarė 8 771 kg per metus. Vidutiniškai ūkyje laikoma apie 80 galvijų. Švedijoje laikomų karvių pieno produkcijai būdingos aukštos maistinės ir funkcinės savybės. Už pieninių galvijų pasirinkimą atsakinga Švedijos pieno asociacija. Populiariausi yra Švedijos žalųjų ir baltųjų veislių galvijai.

Nors pieno vartojimas Švedijoje mažėja, perdirbimo įmonių daugėja. Pavyzdžiui, 2010 m. šalyje veikė 21, o 2016 m. – 35 įmonės. Švedijoje 2016 m. suvartota 1,05 mlrd. litrų pieno. Deja, pieno vartojimą pamažu išstumia vanduo, vaisvandeniai ir sultys.

Švedija yra pasaulio pieninių galvijų auginimo ir pieno produktų gamybos inovacijų lyderė. Tai pažengusios ir beveik užbaigtos koncentracijos pavyzdys. Švedijos rinkoje dominuoja trys pieninės: „Arla Foods“, „Skånemejerier“ ir „Norrmejerier“. Didžiausia Švedijos rinkos bendrovė yra „Arla Foods“, o Švedija – pagrindinė šios įmonės rinka. „Arla Foods“ 2000 m. susijungė su danų „MD Foods“, 2007 m. perėmė britų „Express Dairies“, 2009 m. – danų „Hirtshals Andelsmejeri“, vėliau prisijungė švedų „Boxholm Mejeri“ ir danų „Fauerholt & Thrane“. Žinomiausi šios kompanijos prekės ženklai Švedijoje yra „Arla Ko“ (pieno produktai), „Arla Köket“ (konditerijos produktai, receptai, idėjos), „Bregott“ (sviestas) ir „Castello“ (sūris).

Antra pagal gamybos mastą šalies pieninė „Skånemejerier“ superka 12 proc. viso švediško pieno. Mažmeninėje rinkoje ji siūlo pieną, sūrius, sviestą ir jogurtus. Bendrovė yra didžiausia sulčių ir gaiviųjų gėrimų tiekėja. Tai leidžia jai būti nepriklausomai nuo situacijos pieno rinkoje. Pagrindiniai „Skånemejerier“ prekės ženklai – „Standard“ (pienas, grietinė, jogurtas), „Åsens“ (pienas ir grietinė), „Allerum“ (kietieji sūriai), „Hjordnära“ (pienas, grietinė, natūralus jogurtas ir vaisiai).

„Norrmejerier“ yra pieno ūkių kooperatyvas (vienija 500 narių), kuris per metus perdirba beveik 200 mln. kg pieno. Jis siūlo platų produktų asortimentą. Bendrovei priklauso tarptautiniai prekių ženklai: pieno produkcijos „Norrmejerier“, „Verum“, „Fjällfil“, „Fjällyoghurt“, sūrių „Västerbottensost“ ir sportininkams skirtų maisto produktų „Gainomax“. Kooperatyve dirba 500 darbuotojų, metinė apyvarta sudaro apie 175 mln. eurų.

Pieno ir pieno miltų gamyba Švedijoje 2016 m. sudarė apie 2,8 mln. tonų. Sūrių gamybai naudojamas pienas sudarė 25 proc., geriamasis pienas, jogurtai ir grietinė – 40, sviestas – 8, kondensuotas pienas – iki 27 proc. produkcijos. Šalyje vis labiau populiarėja ekologiška produkcija.

Geriausiai žinomi švediški sūriai: brandintas 50 proc. riebumo „Ädelost“, minkštas fermentinis „Gervaisost“, puskietis 30–40 proc. riebumo šveicariško ementalio tipo „Grevé“ (brandinamas maždaug 10 mėn.), tradicinis kietasis „Hushållsost“ (dar vadinamas ūkininkų sūriu, jo gamybos pradžia priskiriama VII šimtmečiui), kietasis aštraus skonio „Steppost“ sūris. Paminėtinos dar dvi sūrių rūšys, nepriskirtinos tradicinei gamybai. Tai „Granbarkost“ (primena prancūzišką „Mont d’Or“ sūrį, gamybai naudojamos pinijų medienos formos) ir mėlynojo pelėsio sūris „Sörmlands Ädel“ (saldesnis už rokforą, primena gorgonzolą).

Pieno produkcija realizuojama visų tipų mažmeninės prekybos tinkluose. Didžiuosius prekybos tinklus daugiausia valdo Švedijos kompanijos „Coop“, „ICA Supermarket“, „Hemköp“. Mažesnę rinkos dalį užima švedų prekybos tinklai „Matrebellerna“, „ICA Kvantum“, „ICA Matöppet“ ir „Nara“, norvegų „7-Eleven“ ir „Pressbyrån“. Iš pigių prekybos tinklų paminėtini vokiečių „Lidl“, danų „Netto“ ir švedų „Tempo“ bei „Willys“.

***

Tad nors Šiaurės Europos šalių pieno ir pieno produktų gamybos ir vartojimo kultūra skiriasi, pienininkystei tenka svarbus vaidmuo žemės ūkio ekonomikoje. Išskirtiniai jos bruožai – technologinis modernumas, kooperatinis gamybos būdas, dėmesys veislininkystei, o Norvegijos atveju – ir valstybinis protekcionizmas.

Europos pieno ūkiu pelnytai vadinama Danija

  • Bendras galvijų skaičius šalyje sudaro 1,6 mln., iš jų 580 tūkst. melžiamos karvės.
  • Pienininkyste verčiasi maždaug 3 700 ūkių.
  • Metinis primilžis iš karvės sudaro daugiau kaip 9 000 kg.
  • Pieno ūkio bandą vidutiniškai sudaro 156 galvijai.
  • Danijos Karalystėje 1 kv. m teritorijos tenka 12,7 karvės.
  • Didžiausią bandą sudaro 1 600 karvių.
  • Per metus pagaminama daugiau kaip 5,5 mln. t pieno.
  • Danija eksportuoja apie 63 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
  • Vienam gyventojui per metus tenka daugiau kaip 971 kg pieno.