Profesija, padedanti nuspėti ateitį, visada yra vienu žingsniu priekyje. Tinkamas profesinis pasirengimas leidžia išvengti nesėkmių ir geriau pasinaudoti galimybėmis, kurios atsiranda vykstant pokyčiams.

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia pasaulį. Neišvengiamai turi keistis ir buhalteriai bei finansininkai. Svarbiausias vadovų indėlis XX a. buvo 50 proc. padidinti darbininkų darbo našumą, o XXI a. didžiausiu vadovų indėliu tampa siekis pagausinti darbuotojų žinias.

Naujausi tyrimai rodo, kad per artimiausius penkerius metus 80 proc. padaugės automatizuotų apskaitos paslaugų, 45 proc. – automatizuotų audito paslaugų, 22 proc. – automatizuotų konsultavimo paslaugų. Žurnalo „The Economist“ paskelbtoje keturių didžiųjų audito įmonių veiklos apžvalgoje teigiama, kad visos šios įmonės auga greičiau konsultavimo, o ne apskaitos srityje. Audito ir apskaitos paslaugos taip pat plečiasi į tokias naujas sritis kaip įmonių socialinė atskaitomybė. Vis dažniau laikomasi integruotos atskaitomybės koncepcijos, kadangi ji suteikia platesnių perspektyvų, ypač su įmonių socialine atsakomybe susijusiais klausimais. Tai rodo, kad buhalteriai ir finansininkai ilgainiui taps įmonių vadovų patarėjais, pagalbininkais.

Be to, verslo įmonės ir valdžios institucijos kelia aukštesnius reikalavimus informacijos kokybei, siekiama, kad jau proceso pradžioje būtų pateikiama teisinga informacija, kurią galima palyginti, analizuoti ir naudoti ataskaitoms rengti. Gerokai didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, reguliarūs patikrinimai ir informavimas, vis daugiau informacijos pateikiama skaitmeniniu ir lengviau pasiekiamu būdu. Tai taip pat turės įtakos buhalterio / finansininko profesijos pokyčiams.

Dar viena jau šiuo metu jaučiama nauja tendencija – rinkose ir vertybinių popierių biržose vykdoma sparčioji prekyba, kurios metu sprendimai priimami per milisekundes arba net mikrosekundes, todėl įmonių ataskaitos ir finansinė būklė turi būti vertinamos realiu laiku.

Apskaitos brandos amžius

Tradiciniu požiūriu apskaita pasiekė brandos amžių, todėl daugelyje rinkų auga naujų paslaugų paklausa. Viena jų – robotizacija. „Accenture’s Finance 2020“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2020 m. robotai pakeis 40 proc. buhalterių atliekamų darbų, vis daugiau sandorių bus atliekama realiu laiku, naudojant informacines technologijas. Populiarėja „fintech“ paslaugos (pinigų pervedimo, draudimo, kitos paslaugos telefonu specialiomis programomis), kurios Lietuvoje yra vienas iš valstybės prioritetų. Apskaitos ir kitų verslo procesų valdymo automatizavimas Skandinavijoje ir kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, yra tapę įprasta praktika, kuri taikyta dešimtmetį. Geroji užsienio valstybių patirtis, galimybė eliminuoti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir kaštų taupymas yra priežastys, dėl kurių plėstis ir augti norinčiam verslui yra svarbu ir labai racionalu rinktis automatizuotus apskaitos mechanizmus.

Apskaita nėra statiška ir ji apima ne vien deklaracijų bei ataskaitų pateikimą valstybinėms institucijoms. Apskaita šiandien – labai plati sritis, kuri leidžia matyti bendrą verslo kontekstą, įsivertinti trumpojo ir ilgojo laikotarpio finansines rizikas, valdyti krizines situacijas ir kompleksiškai spręsti verslo problemas. Apskaitos tvarkymas kartu yra ir nepertraukiamo verslo įmonės ar ūkininko konsultavimo paslauga, padedanti savininkui orientuotis, kada plėstis, o kada atsitraukti ar persigrupuoti.

Robotizuoti verta šiuos apskaitos ir verslo valdymo procesus:

• kuriuose naudojama daug duomenų;
• kurie yra pasikartojantys;
• kurie apibrėžiami aiškiomis taisyklėmis;
• kurie turi skaitmeninę „pradžią“ ir „pabaigą“;
• kuriuose reikia atlikti daug rankinio skaičiavimo;
• kuriuose yra didelė klaidų tikimybė;
• kurie naudoja konfidencialius duomenis;
• kurie gali būti atliekami po darbo valandų;
• kur yra sudėtinga informacinė technologinė aplinka.

Taigi robotų panaudojimas tvarkant finansus ir apskaitą yra svarbus. Tyrimai rodo, kad robotai lengviausia gali būti panaudojami šiuose apskaitos tvarkymo ir finansų valdymo procesuose:

• pirminiams apskaitos dokumentų duomenims tvarkyti;
• pardavimo užsakymams tvarkyti;
• gautinoms sumoms tvarkyti;
• mokėtinoms sumoms tvarkyti;
• nuolaidoms ir paskatoms administruoti;
• tiekėjų duomenims tvarkyti;
• tendencijoms stebėti;
• atskaitomybei tvarkyti.

Apskaitos perspektyvos

Todėl apskaitos perspektyva – tai jos susiejimas realiu laiku su kitomis verslo valdymo sistemomis, kurios „bendrauja“ tarpusavyje. Kokie iššūkiai dėl šių tendencijų laukia buhalterio / finansininko? Robotizavimas sumažins duomenis suvedančiųjų skaičių. Tai gali paskatinti apskaitos paslaugų koncentraciją tokią paslaugą teikiančiose įmonėse ir tokių įmonių konsolidaciją. Šiuo metu labai paprasta apskaitos darbus patikėti kitos valstybės, kito žemyno įmonei. Tad reikia efektyvinti darbą ir klientams siūlyti naujas galimybes.

Tačiau dar esama tam tikrų problemų, kurių sprendimas paspartins apskaitos robotizavimą. Išskiriamos dvi problemų sritys – standartizavimas ir duomenų integravimas. Standartizavimo (vienodų apskaitos tvarkymo standartų) tikslas – paprastai, aiškiai ir operatyviai teikti apskaitos paslaugą bei pateikti rezultatus, kurie dėl vienodėjančių standartų gali būti lengviau palyginami su kitų įmonių finansine informacija. Duomenų integravimas – tai galimybė susieti duomenis, reikalingus išoriniams ir vidiniams vartotojams (SODRA, VMI ir kt.).

Dėl visų įvardintų pokyčių buhalteriams / finansininkams reikės naujų kompetencijų. Jiems keliami labai aukšti profesiniai ir etikos reikalavimai. Išlaisvinus buhalterių / finansininkų laiką nuo mažai kompetencijos reikalaujančio mechaninio darbo, jie įmonių vadovams galės / privalės teikti būtinas vertę kuriančias duomenų analitikos, veiklos konsultavimo paslaugas.

Buhalterio / finansininko profesija turėtų transformuotis į informacinių technologijų specialisto-konsultantoanalitiko specialybę, verslo partnerio poziciją. Augant struktūrizuotų ir nestruktūrizuotų duomenų kiekiams, siekiant išanalizuoti bei pateikti pasiūlymus valdymo sprendimų priėmimui, apskaitos specialistai susidurs su didesniu duomenų peržiūros poreikiu. Tokiam darbui atlikti reikės ne tik gerai išmanyti verslo valdymo procesus, bet ir gerai mokėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tinkamai parinkti bei taikyti verslo ar veiklos vertinimo metodus.

Finansinė apskaita anksčiau rėmėsi tik praeities finansiniais duomenimis. Šiandien palaipsniui vis daugiau ir daugiau naujų nefinansinių duomenų įtraukiama į apskaitą bei rezultatų analizę. Atsiranda poreikis tvarkyti valdymo, kūrybinę, socialinę apskaitą, optimizuoti mokesčius. Naujos informacinės technologijos (debesų technologijos ir kt.) leidžia ne tik didelių įmonių, bet vis dažniau ir mažų bei vidutinių įmonių visų grandžių vadovams sekti informaciją nuotoliniu būdu ir realiuoju laiku. Naujos technologijos bei verslo analitika pareikalaus iš buhalterių ir geresnio investavimo strategijų, prognozių bei sprendimų išmanymo. Todėl kinta buhalteriui / finansininkui būtinos profesinės ir asmeninės savybės. Profesiniu požiūriu jam būtinos ne tik labai geros profesinės apskaitos, bet taip pat verslo analitikos ir projektų valdymo žinios, informacinių technologijų išmanymas, užsienio kalbų mokėjimas. Iš asmeninių savybių didelės svarbos įgyja komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėje, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas.

Vietoje patarimų

Apskaitos / finansų specialisto darbas ateityje bus labiau orientuotas ne į techninių darbų atlikimą, bet į apskaitomos informacijos duomenų patikimumo kokybės užtikrinimą, įmonės vertės kūrimą, rizikų valdymą bei ateities galimybių vertinimą. „Blockchain“ technologija (paskirstyta duomenų bazė, kurioje duomenys saugomi blokais, o saugojimo įrenginiai nėra prijungti prie bendro serverio) sumažins / pakeis apskaitos tvarkymo kaštus, bet pareikalaus papildomų kompetencijų. Informacinės technologijos neperims buhalterio / finansininko darbo, bet jį pakeis. Kūrybiškų darbuotojų, gebančių teikti konsultacijas, patarimus, spręsti sudėtingas verslo situacijas, robotai nepakeis. Apskaitas tvarkančių įmonių skaičius didėja, tad norint daryti karjerą, didinti savo darbo užmokestį, būtina investuoti papildomą laiką ir pinigus į išsilavinimą, nuolat tobulinti kvalifikaciją. Šiame straipsnyje pateiktu kompetencijų žemėlapiu grindžiamas ir bakalauro studijų absolventų – buhalterių ir magistrų – finansininkų rengimas VDU Bioekonomikos plėtros fakultete.

***

Socialinės tendencijos, kurios turės įtakos buhalterio / finansininko profesijai iki 2025 m.

• Didesnis skaidrumas versle
• Didesnis žiniasklaidos vaidmuo
• Skaitmeninių galimybių didėjimas
• Buhalterio / finansininko nepriklausomumas nuo fizinės darbo vietos
• Verslo įmones vis labiau veikianti socialinė atsakomybė
• Didėjantys klientų poreikiai
• Asmeninio aptarnavimo alternatyvų didėjimas

Verslo tendencijos, kurios keis buhalterio / finansininko darbą

• Didėjanti konsultavimo ir kitų naujų paslaugų paklausa
• Mažėjantis audito patrauklumas
• Automatizuotos paslaugos
• Teisingas informacijos pateikimas / taisymas proceso pradžioje
• Tarptautinis reglamentavimas
• Apskaitos ir audito diferenciacija
• Poreikis aktyviai bendrauti
• Didėjanti viešojo sektoriaus paslaugų paklausa

Šaltinis – Švedijos atestuotųjų buhalterių profesionalų instituto tyrimo išvados