Dėl intensyvaus fungicidų su tomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis naudojimo vystosi ligų sukėlėjų atsparumas joms. Kokia situacija kontroliuojant vieną pagrindinių kviečių ligų – lapų septoriozę?

Kviečių produkciją riboja daug veiksnių, vienas jų yra grybinių patogenų sukeliamos ligos. Kviečių lapų septoriozė, kurią sukelia Zymoseptoria tritici, gali atnešti bene daugiausia derliaus nuostolių, ypač esant palankioms oro sąlygoms ligos sukėlėjui plisti. Nors šią ligą stengiamasi kontroliuoti įvairiomis priemonėmis, pagrindinis būdas, siekiant sumažinti derliaus nuostolius, išlieka fungicidai. Tačiau dažnas ir kiekvienais metais pasikartojantis tų pačių fungicidų naudojimas sukelia dar vieną problemą: jautrūs Z. tritici populiacijos atstovai žūsta, o atsparesni išlieka. Taip išsivysto patogeno atsparumas kai kurioms fungicidų veikliosioms medžiagoms.

Tarp Lietuvoje registruotų fungicidų vyrauja trys pagrindinės jų grupės, turinčios skirtingus veikimo būdus. Tai – strobilurinai, triazolai ir karboksamidai. Strobilurinų grupei priklauso tokios veikliosios medžiagos, kaip azoksistrobinas, piraklostrobinas, fluoksastrobinas ir trifloksistrobinas. Triazolų grupei – protiokonazolas, tebukonazolas, mefentriflukonazolas, metkonazolas ir kt. Karboksamidų grupei – biksafenas, fluksapiroksadas, benzovindiflupiras ir kt.

Europoje strobilurinų grupės fungicidai septoriozės kontrolei jau beveik nebenaudojami. O Lietuvoje šios grupės fungicidai vis dažniau naudojami kitų ligų kontrolei. Atsiradęs atsparumas strobilurinams Europoje pirmą kartą fiksuotas kiek daugiau nei prieš 20 metų, o Lietuvoje pirmieji atvejai nustatyti 2005 metais.

Laboratorinių ir lauko tyrimų duomenys

Per LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus atliktus tyrimus buvo siekiama nustatyti esamą septoriozės sukėlėjo atsparumo fungicidams situaciją ir plačiausiai naudojamų fungicidų veiksmingumo lygį Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir įrengti lauko eksperimentai. Tyrimai vykdyti trejus metus: laboratoriniai 2019–2021 m., o lauko eksperimentai 2020–2022 metais. Laboratoriniais tyrimais nustatytas padidėjęs patogeno atsparumas strobilurinų grupės fungicidams azoksistrobinui ir piraklostrobinui, taip pat triazolų grupės fungicidui protiokonazolui. Lietuvos rinkoje platinamiems naujesniems – karboksamidų grupės fungicidams – didesnis atsparumas nenustatytas.

Taikant vieną fungicidų purškimą BBCH 39 augimo tarpsniu, kai vėliavinis augalo lapas jau visiškai išsisukęs, buvo siekiama apsaugoti kviečius nuo septoriozės infekcijos išplitimo, kadangi šie lapai yra vieni svarbiausių grūdų formavimosi laikotarpiu. Per tyrimus buvo pasirinkti fungicidai, turintys po vieną veikliąją medžiagą.

Geriausiai septoriozę kontroliavo produktas su fluksapiroksadu, atskirais metais šis fungicidas ligos intensyvumą mažino 63–81 proc. Ne toks efektyvus septoriozės kontrolės preparatas azoksistrobinas. Kitas strobilurinų grupės fungicidas – piraklostrobinas – taip pat buvo nelabai efektyvus (23–42 proc.). Kaip ir laboratoriniuose tyrimuose, lauke triazolų grupės fungicidas protiokonazolas taip pat buvo ne toks efektyvus (42–61 proc.).

Ir slopinant lapų septoriozę, ir derliaus pokyčiui didžiausią įtaką turėjo fungicidas, pagamintas fluksapiroksado pagrindu, jis atskirais metais padidino derlių nuo 0,45 iki 0,98 t/ha. Mažiausią derliaus priedą davė fungicidas, pagamintas piraklostrobino pagrindu (0,08–0,16 t/ha).

Situacija Šiaurės ir Baltijos šalyse

Šių metų kovą Danijoje vyko 14-asis Šiaurės ir Baltijos šalių veiksmų dėl pesticidų atsparumo grupės (NORBARAG) susitikimas aptarti esamą situaciją regione. Dalyviai, vykdantys atsparumo pesticidams tyrimus ir fungicidų veiksmingumo vertinimus įvairiose valstybėse, dalijosi tyrimų rezultatais ir kita susijusia informacija.

NORBARAG plenarinėje sesijoje aptartos atsparumo išvengimo ir atsparių populiacijų valdymo strategijos. Pristatyta Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) duomenų bazė atsparumo pesticidams atvejams registruoti.

Fungicidų pogrupyje įvairių šalių tyrėjai pristatė pranešimus apie nustatytą fungicidų veiksmingumo ir patogenų atsparumo situaciją ir atliekamus ar įvykdytus stebėjimus atitinkamoje valstybėje ar regione, dalijosi ateities tyrimų idėjomis. Dauguma tyrėjų pristatė Z. tritici atsparumo įvairiems fungicidams situaciją ir jos pokytį pastaraisiais metais. Ir LAMMC ŽI, ir daugumoje Šiaurės Europos, Baltijos jūros regiono šalių nustatytas didesnis atsparumas strobilurinams ir triazolams.

Kitų sukėlėjų atsparumo tyrimai

Kiti pristatyti atsparumo tyrimai kviečiuose apėmė ne tik Z. tritici, bet ir varpų septoriozę sukeliantį patogeną Parastaganospora nodorum. Miežiuose tiriamas tinkliškosios dryžligės ir ramuliarijos, o bulvėse – maro ir sausligės sukėlėjų atsparumas fungicidams.

Vienas reikšmingiausių pranešimų buvo apie bulvių maro sukėlėjo Phytophthora infestans atsparumo atsiradimą mandipropamidui Danijoje. Tyrėjai aptiko vieną patogeno padermę (įvardijamą kaip EU43), kuri, jų tyrimų duomenimis, yra 100 proc. atspari minėtam fungicidui. Pirmą kartą ši padermė aptikta 2018 m. ir per pastaruosius kelerius metus gana plačiai paplito žemyninėje Danijos teritorijoje. Ši padermė kol kas yra nustatyta tik Danijoje, tačiau kiekvienais metais atliekami tyrimai ir kitose valstybėse siekiant išanalizuoti tolesnį jos plitimą.

Rekomendacijos

Kiekvienais metais naudojant vis tas pačias medžiagas, patogenai įgauna atsparumą, todėl reikia ieškoti ne tik naujų veikliųjų medžiagų, bet ir naujų sprendimų. Siekiant kuo labiau nutolinti patogenų atsparumo fungicidams atsiradimą, būtina laikytis rekomendacijų, tokių kaip integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK).

Atsparumo fungicidams veiksmų komiteto (FRAC) pateiktos pagrindinės rekomendacijos, nutolinančios patogenų atsparumo fungicidams vystymąsi, yra šios:

• atsparių veislių auginimas,
• mažesnis purškimų skaičius,
• optimalios purškimo normos, optimalus purškimo laikas,
• reguliarus atsparumo monitoringas,
• fungicidų su veikliosiomis medžiagomis iš skirtingų grupių naudojimas.

Skirtingų grupių fungicidų nevienodas veikimo būdas, todėl naudojant juos mišiniuose arba pavieniams purškimams renkantis skirtingus fungicidus sumažinama atsparių patogenų populiacijų išsivystymo rizika.