Galėčiau lažintis, kad absoliučios daugumos benzingalvių sudaromuose automobilių reitinguose „Dacia“ technika pozicionuojama apatinėje mašinų mitybos piramidės pakopoje. Dar kuklesnes transporto priemones paprastai traukia arklių dvikinkės arba jos juda degindamos paties vairuotojo kalorijas ir išnaudodamos raumenų jėgą. Kitaip tariant – prieš praveriant rumuniško automobiliuko dureles, lūkesčiai būti nustebintam yra beveik lygūs nuliui.

Jei sutinkate su visa, kas anksčiau parašyta, atnaujinta Dacia Sondero Stepway turėtų ligšiolinę ratuočių pasaulio hierarchiją stipriai sujaukti. Mat šiuo metu rinkoje pigiausi automobiliai, padabinti normaliais laikomais prekių ženklais, kainuoja mažiausiai 30 tūkst. eurų. Sukaupus perpus mažiau pinigų, skelbimų portalų paieškoje geriau iš karto naudoti filtrą, atsijojantį jaunesnius nei dešimties metų automobilius, ir susitaikyti su mintimi, kad koks nors mažiau gyvenimo regėjęs BMW ar Audi krosoveris bus neįkandamas. Norite naujesnio – sudaužykite vaiko taupyklę, parduokite kolektyvinį sodą, o kasdieniame racione palikite tik grikių košę ir keptas bulves.

O štai antrinės „Renault“ įmonės fabrikuose sukonstruotas Dacia Sondero Stepway, pretenduojantis į SUV klubą, turi beveik viską, kas įprasta modernioms ekonominės klasės mašinoms, o brangiausia versija kainuoja apie 19 tūkst. eurų. Maloni smulkmena – po pernai įvykusios stiliaus revoliucijos, gavę naują logotipą, primenantį du tvirtos grandinės segmentus, rumuniški automobiliukai tapo pavydėtinai simpatiški. Priekyje ir gale tviska išraiškingi Y formos LED žibintai. Vaizdas ne prastesnis nei Audi Q7, o funkcionalumui taip pat jokių priekaištų: temstant automatiškai įsižiebiantys žibintai generuoja 37 proc. ilgesnį ir 9 proc. platesnį šviesos srautą, todėl tamsoje neprastai tvarkosi su visais kelkraščių šešėliais.

Nepaisant gana aptakių kėbulo formų, tiesios ir horizontalios linijos, vykusios proporcijos, nuožulnus priekinis stiklas, plastiko apsaugas turinčios ratų arkos ir slenksčiai, stogo gale įmontuota radijo antena kuria tvirtai suręsto automobilio įspūdį. Kita vertus, tai tik įspūdis, nes saugos bandymų egzaminus pagal „EuroNCAP“ programą mažasis krosoveris išlaikė surinkęs tik dvi žvaigždutes iš galimų penkių, nors turi 6 oro saugos pagalves, aktyvią stabdymo pagalbos sistemą, priekyje ir gale sumontuotas vaizdo kameras, padedančias parkuojantis, „aklųjų“ zonų stebėjimo jutiklius, pagalbinę važiavimo įkalne sistemą ir keletą kitų vairuotojo pagalbininkų.

Esmines transporto priemonės funkcijas Sondero Stepway atlieka beveik nepriekaištingai. Keletą dienų pasivažinėjus ir sėdus konspektuoti įspūdžių, erzinusių dalykų sąrašas iš tiesų nebuvo ilgas. Labiausiai dėmesį traukė prasta aerodinaminių triukšmų izoliacija: greitkelyje dar nepasiekus kovo mėnesį leidžiamo maksimalaus judėjimo greičio kalbėtis telefonu, naudojantis Android Auto sistemos privalumais, sekėsi prastokai. Atrodė, kad visos balsių ir priebalsių kombinacijos vos pravėrus burną patenka į turbulenciją, todėl virsta sunkiai šifruojama kakofonija.

Aukšto balo neuždirbo ir už mažojo SUV ergonomiką atsakingi kompanijos inžinieriai. Surasti patogią sėdėseną prie vairo užtrunka ilgiau, nei priskusti puodą bulvių: jei patogu spaudyti pedalus (Sondero Stepway turi mechaninę transmisiją, todėl veiksmo kojoms daug), tai vairaratis atrodo pernelyg toli.

Jei kasdienėse kelionėse naudojatės „Waze“ programėle ar kelionės maršrutą planuojate su „Google maps“, jums neabejotinai patiks tarp prietaisų skydelio ir centrinę konsolę vainikuojančio 8 colių monitoriaus sumontuotas mobiliojo telefono laikiklis. Tačiau už jo paslėptas USB lizdas, dievaži, ne pačioje patogiausioje vietoje. Apskritai multimedijos sistema nėra „Dacia“ koziris: jos grafiką kūrę žmonės ryškiai nespėjo koja kojon su kėbulo dizaineriais, nes veikimo greitis, sprendžiant iš tokiems dalykams daugiau dėmesio skiriančių kolegų pastabų, atkeliavęs iš informacinių technologijų barokinės epochos. Jei reikalavimų kartelės nesate iškėlę pernelyg aukštai, įdiegus nemokamą programėlę Dacia Media Control, savo telefonu galėsite atlikti nuotolinės multimedijos sistemos funkcijas: turėsite prieigą prie radijo stočių, GPS programų, „Bluetooth“ ryšiu jungtis su išmaniuosiuose telefonuose naudojamomis operacinėmis sistemomis Android Auto, Apple CarPlay ir panašiai.

Automobiliukas gali turėti iki 6 garsiakalbių, bet rinkodaros žmonių žadama galimybė „mėgautis aukštos kokybės garsu“ su realybe turi nedaug ką bendra. Tai nulemia ne tik jau minėtas triukšmo izoliacijos lygis, bet ir interjero apdailai naudojamas kietas plastikas.

Dar vienas keistas dalykas – beraktės durelių atrakinimo sistemos veikimo algoritmas. Jis veikia taip uoliai, kad žengus nuo automobiliuko į šalį pusantro žingsnio visos spynelės spragteli ir mašiną užrakina. Net apeinant krosoverį nedideliu ratu, tai gali pasikartoti keletą kartų.

Paskutiniai priekaištai – kiek aukštokas bagažinės slenkstis. Nulenkus galinių sėdynių atlošus, krovinių skyriaus erdvė padidėja nuo 328 iki 1 108 l, o tai gana daug, turint galvoje, kad Sondero Stepway ilgis tik sprindžiu peržengia 4 m ribą. Tačiau grindys nėra lygios, todėl automobiliuko įdarbinti buities rakandų perkraustymo įmonėje greičiausiai nepavyks.

O dabar apie gerus dalykus. Po paskutinio šio „Dacia“ modelio atnaujinimo prošvaisa liko nepakitusi (201 mm), tačiau dėl truputį platesnės tarpvėžės Sondero Stepway atrodo šiek tiek žemesnis. Vienas originalesnių ir įdomesnių elementų – išilginius stogo bagažinės laikiklius čia galima transformuoti į stogo skersinius, taip išvengiant investicijų į papildomą įrangą.

Bandymams skirtas modelis turėjo benzininį 1,0 l darbinio tūrio, 3 cilindrų variklį su turbokompresoriumi ir nepriekaištingai veikiančia 6 laipsnių mechanine pavarų dėže. 110 AG ir 200 Nm maksimalus sukimo momentas nesukelia ekstazės, tačiau kasdienėms kelionėms tinka kuo puikiausiai. Juo labiau kad vidutinės degalų sąnaudos – 5,8 l/100 km.

Ir tai dar ne viskas. Pastaraisiais metais „Dacia“ tapo kone vienvalde viso Senojo žemyno rinkos lydere, siūlančia automobilius su dujine įranga. Suskystintas naftos dujas, paprastai vadinamas anglišku akronimu LPG (Liquefied Petroleum Gas), kompanijos strategai vadina vienu racionaliausių sprendimų, mažinant su transportu siejamą taršą ir tuo pat metu išvengiant nokautuojančio finansinio smūgio šeimos ar įmonės biudžetui tais atvejais, kai tenka rinktis elektromobilį.

Dvejopus degalus (LPG ir benziną) naudojantis variklis technologiniu požiūriu beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų vidaus degimo motorų, todėl nekelia abejonių dėl patikimumo. Greičiau priešingai – tokių jėgainių degimo kamerose suspaudimo laipsnis mažesnis, jie dirba švelniau, tyliau, kelia mažesnę vibraciją. Dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl mažėja detonacijos intensyvumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad dujomis varomo automobilio variklis vidutiniškai naudojamas 1,5 karto ilgiau nei varomas benzinu. Taip pat alyvos užtenka 1,5 karto ilgiau, variklyje susidaro mažiau nuodegų, nes dujos sudega geriau už benziną ir nenuplauna alyvos nuo cilindrų paviršių. Tiesa, visa tai galioja su sąlyga, kad naudojamos geros kokybės naftos dujos.

Tuo pat metu naftos dujos maždaug 40 proc. pigesnės nei benzinas. Kiekviena 100 km kelionė, pasirinkus LPG, kainuoja bent 5 eurais mažiau, todėl net sumokėjus šiek tiek brangiau už automobilį su nauja dujine įranga, visi pinigai sugrįžta įveikus maždaug 15 000 km (su pilnu benzino ir LPG baku Sondero Stepway gali nuvažiuoti iki 1 300 km). Tokį atstumą per metus paprastai įveikia net „niekur“ nejudantys vairuotojai.

Kadangi anksčiau ar vėliau ir Lietuvoje atsiras su tarša susiję automobilių mokesčiai, LPG įranga gali tapti tikru tokių išlaidų priešnuodžiu. Dujos leidžia sumažinti CO₂ emisiją 10 proc., todėl daugumoje Europos miestų LPG naudojantys automobiliai yra laikomi ekologiškais, jiems leidžiama naudotis švaraus transporto zonomis ir nevaržomai judėti miestų keliais net tomis dienomis, kai automobilių eismas yra ribojamas.

Ne paskutinėje vietoje yra saugumas. Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų automobilių su dvejopų degalų varikliu yra modifikuoti. „Dacia“, kurios patirtis šioje srityje didesnė kaip 10 metų, siūlo gamykloje sumontuotas ir su TCe 100 ECO-G varikliu integruotas LPG sistemas. Gamyklinė sistema užtikrina saugumą ir patikimumą, tad nuogąstavimų nelieka. Gamintojos suteikiama garantija (3 metai arba iki 100 tūkst. km), užtikrinamos pertraukos tarp apžiūrų ir eksploatavimo išlaidos nesiskiria nuo benzininio variklio.

Svarbu ir tai, kad automobilio, kuriame sumontuota LPG sistema, bagažinės talpa yra tokia pati, kaip ir benzininių modelių, nes dujų bakas montuojamas atsarginiam ratui skirtoje vietoje. Šis sprendimas užtikrina maksimalią bagažinės talpą. Perjungti iš benzino į LPG režimą yra itin paprasta – tereikia nuspausti mygtuką, o pildyti baką taip pat patogu, nes šią paslaugą Baltijos šalyse teikia daugiau kaip 700 degalinių (Lietuvoje – 390, Latvijoje – 240, Estijoje – 80).

Šiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 28 mln. LPG varomų automobilių.