Mokslas
Dėl kukurūzų auginimo JAV miršta tūkstančiai žmonių
2019-04-10

Vašingtonas. Žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas rodo, kokį didžiulį pavojų kelia kukurūzų auginimas. Anot Minesotos universiteto mokslininkų, JAV vien dėl kukurūzų auginimo sukeltos taršos kasmet miršta maždaug 4300 žmonių.

Tai JAV ekonomikai kasmet atneša apie 39 mlrd. JAV dolerių (34,6 mlrd. eurų) žalos. Mokslininkai nurodo, kad kai kuriose JAV valstijose kukurūzų auginimas ekonomikai duoda daugiau žalos nei naudos. Ajovos, Ilinojaus, Nebraskos, Minesotos ir Indianos valstijoms tenka net 54 proc. visų mirčių, kurias sukelia auginant kukurūzus susidarančios kietosios dalelės.

Kukurūzų auginimas sukelia daug kietųjų dalelių (PM2.5), pavojingų teršalų, kurie yra tokie maži, kad įkvepiami plaučius ir gali netgi turėti įtakos širdies darbui. Šios daleles formuojasi iš amoniako, sieros oksidų, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių, išleidžiamų trąšų ir mėšlo naudojimo metu, naudojant žemės ūkio techniką, taip pat prisideda dulkės, susidarančios ariant laukus ir sodinant. Trąšos ir mėšlas yra pagrindiniai kaltininkai, jie sudaro 71 proc. mirties nuo kukurūzų auginimo priežasčių.

Delavalis 04.01

Mokslininkai teigia, kad ūkininkai gali labai pagerinti savo aplinkosauginę aplinką, naudodami tikslius žemės ūkio įrankius ir perėję prie trąšų, turinčių mažesnį amoniako kiekį.

Į žmogaus organizmą smulkios kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Stambesnes daleles sulaiko nosis ir gerklė, taigi didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. PM10 (iki 10 mikronų skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų dydžio PM2.5 dulkės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali skatinti astmą, alergiją, infarktą ar net sukelti priešlaikinę mirtį. Ilgalaikis buvimas tokių dalelių turinčioje aplinkoje didina plaučių vėžio galimybę.

Šios dulkės, tesiekiančios vieną trisdešimtąją vidutinio plauko storio, kelia didelę grėsmę nuolat lauke žaidžiantiems vaikams bei sportininkams.

Ši problema aktuali ir Europoje. PM10 dalelių lygis Europoje stebimas nuolat, tuo tarpu dar nėra pakankamai stočių, galinčių matuoti PM2,5 daleles. Didžiausias pavojingų dulkių kiekis paprastai telkiasi industrinėse zonose ir miestuose, tačiau vėjas jas lengvai paskleidžia ir gretimose teritorijose. Statistika rodo, kad didžiausia smulkių kietųjų dalelių koncentracija yra Beniliukse, Šiaurės Italijoje, Vokietijoje ir Vidurio Europoje.

Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos Komisija skelbia Europos oro kokybės indeksą, kuris leidžia naudotojams sužinoti naujausius duomenis apie oro kokybę.

Indeksą sudaro interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami stebėjimo stotyse užfiksuoti oro kokybės duomenys vietos lygmeniu pagal penkis pagrindinius teršalus, kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai, t. y. kietosios dalelės (PM2.5 ir PM10), pažemio ozonas (O3), azoto dioksidas (NO2) ir sieros dioksidas (SO2).

Čia nuoroda į šį indeksą: http://airindex.eea.europa.eu/#_blank.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(5)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Vienareikšmiškai

    O kiek žmonių miršta nuo proto knisimo?

  • Kita tema

    Kiek žmonių miršta pasaulyje dėl automobilių gamybos?

  • Ekologas

    O kiek žmonių kasmet miršta bei yra apnuodijama glifosuojant kviečius, rapsą ir žirinius. Kodėl šitie milžiniški skaičiai slepiami?

  • Jonas

    nu karvės tikrai daug pribezda ir tai jau seniai žinomna

  • Keturi vėjai

    Kažkokia nesąmonė. Briedas. Neįtikėtina. Čia iš serijos kai kenkia mėsa, karvės pribezda per daug ir pan. Po metų paneigia tyrimus.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai