Užauginti geresnį derlių padeda patirtis ir tinkami sprendimai
2019-03-07

Babtai (Kauno r.). Kaip suvaldyti rizikas, kaip priimti teisingiausius sprendimus, kokie iššūkiai laukia grūdų ir viso agrarinio sektoriaus šiemet ir artimiausiais metais, kalbėta konferencijoje „Patirtys. Priemonės. Tikslai 2019“.

Turint pakankamai patirties ir reikiamų priemonių, galima siekti užsibrėžtų tikslų – taip būtų galima apibrėžti pagrindinę „Agrokoncerno grupės“ konferencijų ciklo idėją.

„Pagrindinis jūsų ir mūsų tikslas yra bendras – kad aruodai būtų pilni. O sėkmė paremta abipusiu pasitikėjimu“, – pradėdamas konferenciją kalbėjo „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas.

Iš viso suplanuota surengti šešias tokias konferencijas, į kurias kviečiami žemdirbiai iš visų šalies rajonų.

„Startas rudenį buvo tikrai geras, pasėta daug žiemkenčių, kurie sėkmingai peržiemojo. Aišku, dar visko gali nutikti, bet norisi tikėti, kad po dviejų sunkių metų mes visi atsigausime“, – optimistiškai kalbėjo „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas

Ruošiamasi pokyčiams pesticidų pasiūloje

Europos fungicidų rinka jau dabar žengia į didelių pokyčių etapą. „Ateinančiais metais javų fungicidų rinkos laukia suirutė“, – sakė „Agrokoncerno“ augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius. Nuo 2022 m. rinkoje turi nebelikti beveik visų triazolų grupės veikliosios medžiagos, kuri sudaro apie 70 proc. visų javų fungicidų.

Fungicidinė apsauga javų pasėliams labai svarbi – skaičiuojama, kad nenaudojant fungicidų galima prarasti apie 900 kg/ha žieminių kviečių ir apie 600 kg/ha vasarinių kviečių derliaus, o ligoms plisti palankiais metais ir kur kas daugiau.

„Augintojai dažnai klausia, kodėl draudžia visus gerus ir pigius produktus? Atsakysiu taip: triazolai buvo labai efektyvūs, tačiau pastaraisiais metais jų efektyvumas krito nuo 90 iki 40 proc., o kai kuriais atvejais ir dar labiau“, – kalbėjo A. Radzevičius, pridurdamas, kad verta atkreipti dėmesį į naujus produktus. Pavyzdžiui, inovatyvų fungicidą Priaxor.

Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius patikino, kad pokyčiams pesticidų rinkoje ruošiamasi jau šiandien

Vienuolika metų rinkoje buvęs ir dabar jau nueinantis rapsų fungicidas Cantus, saugantis nuo sklerotinio puvinio, keičiamas naujuoju Pictor Active. Skaičiuojama, kad net ir tokiais metais, kai ligoms plisti nėra sąlygų (tokie metai buvo 2018-ieji), šis fungicidas duoda 6 proc. derliaus priedą: esant 3 t/ha derlingumui, tai maždaug 180 kg rapsų sėklos, o toks kiekis jau atperka ir fungicido, ir važiavimo kainą, ir atneša papildomos naudos.

Naujasis beicas Kinto Plus – itin efektyvus nuo šaknų puvinių, puikiai tvarkosi su kūlėmis, saugo ir nuo pavasarinio pelėsio bei tifuliozės. Pastaroji liga dažnai painiojama su pavasariniu pelėsiu: kai javų lapai pabalę ir sulipę – pelėsis, kai lapai pasišiaušę, o ant šaknų randama rausvų skleročių – tifuliozė.

Pasak A. Radzevičiaus, efektyvumu beicas Kinto Plus nenusileidžia nė vienam kitam rinkoje esančiam beicui, o 200 l šio produkto užteks išbeicuoti sėklai, skirtai 600–700 ha plotui užsėti.

Herbicidas Zypar bus keičiamas Quelex – tai granuliuotas, itin gerai tirpstantis produktas. Pernai tikras proveržis herbicidų rinkoje įvyko su Belkar, naudojamu mišinyje su Metazamix (0,25 ir 0,5 l/ha). „Poreikis buvo toks didelis, kad galėjome patenkinti tik dalį užsakymų“, – staigus naujo produkto išpopuliarėjimas nustebino ir A. Radzevičių.

Naujos ir jau gerai žinomos augalų veislės

Jau ketverius metus įmonėje atliekami veislių provokaciniai bandymai, siekiant atrinkti tik pačias žiemkentiškiausias veisles. Prieš veislei patenkat į atstovaujamų veislių sąrašą, ji praeina ilgus ir kruopščius kokybinius bei kiekybinius bandymus.

„Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas Modestas Žemaitis pirmiausia akcentavo vasarinių augalų veisles – jų sėja jau čia pat. Akuotuoti vasariniai kviečiai Cornetto – tai ankstyva veislė, turinti aukštus kokybinius parametrus. Vasariniai kviečiai KWS Akvilon yra vidutinio ankstyvumo veislė,pasižyminti dideliu atsparumu ligoms.

Dvieiliai miežiai Tesla yra vidutinio ankstyvumo ir labai atsparūs išgulimui. Kaarle yra ankstyvi šešiaeiliai pašariniai miežiai, turintys didžiulį derliaus potencialą. Puikiai Europos aludarių žinoma salyklinių miežių veislė KWS Irina pasižymi labai geromis salyklo savybėmis. Prastesnėms dirvoms siūlomi vasariniai kvietrugiai Milkaro. Taip pat buvo paminėtos kelios pupinių augalų veislės: pupos Tiffany bei žirniai Navarro.

Sėklų produktų grupės vadovas Modestas Žemaitis ragino nepamiršti jau išbandytų ir puikiai laukuose atrodančių veislių bei drąsiai išbandyti naujienas

Įmonė atstovauja „Limagrain“ kukurūzų veislėms, kurios išsiskiria itin gerais kokybiniais rodikliais. Iš šių veislių pagamintas pašaras pasižymi geresniu virškinamumu. Pieno ūkių šeimininkams siūlomos kukurūzų veislės Yukon (FAO 160), Absalon (FAO 190), Cathy (FAO 210) ir LG30.220 (FAO 220).

M. Žemaitis pabrėžė, kad šiemet vasarinių rapsų sėkla bus beicuota Cruiser beicu. Šį pavasarį ūkininkams siūlomos veislės: Mirakel ir Click Cl. Mirakel rapsai augintojams puikiai žinomi kaip stabili ir derlinga veislė. Click CL rapsai dar žinomi kaip švaraus lauko technologijos veislė, derlingumu nenusileidžianti įprastinėms veislėms.

2019-ųjų rudeninei sėjai siūlomos dvi naujos žieminių kviečių veislės – Aspekt ir Euforia, prastesnėse dirvose galintys augti žieminiai kviečiai Wilejka. „Žieminius kviečius Aspekt galima sėti vėluojant sėjai, nes jie gerai ir greitai vystosi rudenį. Be to, šie kviečiai yra ankstyvi, todėl puikiai tinka prieš žieminių rapsų sėją“, – pastebėjo M. Žemaitis.

Euforia kviečiai yra aukštų kokybinių parametrų vidutinio ankstyvumo kviečiai, turintys didelį derliaus potencialą. Praėjusių metų rudenį pasirodė žieminių rapsų naujienos linijinė veislė Butterfly ir hibridinė veislė DK Extract. Sunku būtų rasti žemdirbį, kuris nežinotų rapsų veislės Mercedes – Lietuvoje kas penktas rapsų pasėlių hektaras apsėtas būtent šiuo hibridu, o kas trečias – „Agrokoncerno“ atstovaujamų žieminių rapsų veislių sėkla.

Tręšimo aktualijos

„Agrokoncerno“ trąšų produktų grupės vadovas Arūnas Sapitavičius priminė, kad yra daug faktorių, nuo kurių priklauso, kaip augalai pasisavins maisto medžiagas – tai dirvos drėgmė, rūgštumas, temperatūra, struktūra.

A. Sapitavičius atkreipė dėmesį, kad jau kelintas pavasaris kartojasi labai panaši situacija: nuo gegužės 3 dešimtadienio iki birželio 3 dešimtadienio dirvose pradeda trūkti drėgmės, o augalai tuo metu išgarina daugiau vandens, negu paima iš dirvos. Įvertinant šią grėsmę, logiška būtų gegužės 10–17 d. planuoti augalų pamaitinimą per lapus (pavyzdžiui, mikroelementų trąšomis) ir taip sustiprinti juos prieš sausringąjį periodą.

„Ūkininkavimo pradžioje atrodė, kad tereikia sėsti į traktorių ir pirmyn į laukus. Bet kuo toliau dirbame, tuo daugiau žinių ir informacijos prireikia“, – pripažino konferencijoje dalyvavę Vilniaus rajono ūkininkas Ričardas Janušonis ir Širvintų rajono ūkininkas Ąžuolas Jankauskas

„Agrokoncerno direktorius“ Edgaras Šakys, kalbėdamas apie trąšų kainas, sakė, kad dažnai sunku įžvelgti logiką: jei grūdai brangsta, trąšos kažkodėl pinga, ir priešingai. Aišku viena – jei trąšas perka, jų kaina kyla.

Planuojant tręšimą, būtina žinoti, kiek pagrindinių maisto medžiagų yra dirvožemyje, o renkantis „Agroplus“ produktus, būtina išlaikyti visą technologiją, nes po vieną šie produktai neduos laukiamo efekto.

Grūdų kainos – emocijų klausimas

„Agrokoncerno grūdai“ per sezoną superka apie 1 mln. t derliaus ir užima apie 25 proc. mūsų šalies eksportuojamų grūdų rinkos. Kaip susiformuoja grūdų kaina ir kokie veiksniai ją veikia, aiškino „Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas.

Biržose grūdų kainai įtaką daro daug veiksnių – nuo orų įtakos iki valiutų kurso svyravimų, tai viena sudėtingiausių rinkų. Blogiausia tai, kad staigiai kylant ar krentant kainoms, ir pirkėjai, ir pardavėjai neria į emocijas ir tai procesus padaro dar labiau nevaldomus, ypač įsijungus trečiajai šaliai –„fondų“ įtakai. Tuomet mažai lieka logikos ir istorinių sugretinimų.

Tarkime, prieš penkerius metus klostėsi panašus scenarijus, tai tikimasi, tai tikimasi, kad jis kartosis. Deja, ne. Niekas nežino, kiek kils ar kris kaina. Kiekvienu atveju kainas formuoja naujai susiformavusių veiksnių visuma, įvyksta naujas pasiūlos ir paklausos susitarimas ir kaina stabilizuojasi naujame lygyje.

Pasak K. Šimo, žemdirbiai kartais pralošia dėl to, kad jie susikuria tam tikrą viziją, už kokią kainą parduos grūdus, ir įsikibę jos laikosi. Tarkime, parduos, kai bus apvali kaina – po 200 Eur/t ekstra klasės kviečių. O kodėl ne po 197 ar 198 eurus? Labai dažnai tų apvalių skaičių taip ir liekame nepasiekę.

„Svarbiausia ne kam, o kada parduoti grūdus. Jei gaudysite tik didžiausią kainą, tai tas pats, kas lošti kazino – beveik visada pralošite“, – įsitikinęs K. Šimas.

Maždaug po mėnesio paaiškės pasėlių būklė Europoje, Ukrainoje, Rusijoje ir tada bus galima tiksliau prognozuoti būsimą derlių. Balandis ir gegužė – tai laikas, kai žemdirbiams reikėtų nuspręsti, ar verta siekti ekstra klasės kviečių 2019 m. derliui, ar tenkintis žemesne klase (įvertinti skirtumą tarp kainų).

„Agrokoncerno grūdai“ didžiausią dalį grūdų superka iš pirmų rankų – ūkininkų, ir tai yra mūsų stiprybė“, – kalbėjo bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas

Grūdų kainai kilti neleidžia smarkiai išaugęs pigių kukurūzų eksportas iš Ukrainos ir agresyvus kviečių eksportas iš Rusijos, stengiantis šalims išsiparduoti pasiliekant minimalų kiekį likučių kitiems metams.

„Jei per sudėtinga domėtis pasaulinėmis naujienomis, domėkitės Rusija – bet kokie pasikeitimai ten daro didžiausią įtaką grūdų kainoms. Tam tikras rinkas rusai tiesiog užvaldo (pvz., Egiptą), o savo konkurentus „suvalgo“, parduodami visada pigiau už kitas šalis“, – kalbėjo K. Šimas.

Pastarąjį dešimtmetį išaugti bendram rusiškų grūdų derliui padėjo derlingumo didinimas Centrinėje ir Pietinėje Rusijos dalyje, t. y. labai stipriai sustambinant ūkius susikūrę vadinamieji agroholdingai. Tarkime, įmonė, kuri valdo 1 mln. ha, taiko masto ekonomiją ir naujausias technologijas, tad galima tik įsivaizduoti, kiek paauga produktyvumas.

„Skaičiuojama, kad agroholdingų susikūrimas pridėjo prie bendro Rusijos kviečių derliaus mažiausiai 10–15 mln. tonų“, – sakė K. Šimas.

Lietuvoje vidutinė vienos tonos kviečių užauginimo savikaina, skaičiuojant 6,5 t/ha derlių, siekia apie 140 eurų/t (su išmoka šiek tiek mažiau – 123 eurai/t), Vakarų Europoje (Prancūzijoje ar Vokietijoje) ji didesnė apie 10–20 eurų/t. Palyginimui, 2017 m. kviečių auginimo savikaina Rusijoje buvo 90 USD/t, Ukrainoje – 130 USD/t. Mus gelbsti tik tai, kad mūsų logistinė grandinė labai trumpa, iki uosto tik 150–200 km, tad turime vieną pigiausių grūdų logistikų – apie 15–20 eurų/t (nuo ūkininko iki kol grūdai pakraunami į laivą). O štai Rusijoje dėl didelių atstumų ir uosto krovos darbų kainos ji gali siekti apie 40–60 USD/t.

Lietuvos žemdirbiai konkuruoja globalioje rinkoje, o išlikti konkurencingiems vis sunkiau dėl didėjančios užauginimo savikainos. Pavyzdžiui, žemės kaina Lietuvoje toli gražu nebėra maža. Nors statistikos departamento duomenimis, 2017 m. vidutinė žemės kaina buvo 3089 Eur/ha, bet derlingose vietovėse norima parduoti už 5–7 tūkst. Eur/ha.

Kai kurių ekspertų teigimu, tai jau susiformavęs žemės kainų burbulas, nes žemei atsipirkti reikia labai ilgo periodo, jei įvertinsime dar kylančias bankines palūkanas, tai neužteks ir 20–30 metų.

Žemė yra darbo priemonė, tad mokant už ją daugiau negu moka kitų šalių ūkininkai, tampa vis sunkiau konkuruoti parduodant produkciją. Šiandien pagrindiniuose Lietuvos žemės ūkio regionuose ariama žemė kainuoja brangiau nei JAV, Kanados, Australijos, Brazilijos, Argentinos, Rusijos ir pan. Įvertinkime dar kasmet brangstančią darbo jėgą. Kaip konkuruoti mūsų užaugintai produkcijai su šiomis šalimis?

Lietuvoje ūkių stambėjimas yra būtinas, bet svarbu, kiek tai kainuos. Tad neturint pigių finansavimo galimybių arba mokant dabartinę pardavėjų pageidaujamą aukštą žemės kainą, gali smarkiai pabrangti derliaus užauginimo savikaina. Išeitis – investuoti į našumą, produktyvumą. t. y. diegti inovacijas, skaitmeninimą, modernias auginimo technologijas, galinčias didinti derliaus prieaugį iš hektaro.

Dar daugiau dėmesio inovacijoms ir tyrimams

Šį sezoną „Agrokoncernas“ pasitinka savo pajėgas sustiprinęs Inovacijų ir tyrimų skyriumi. Jo vadovė dr. Eglė Petraitienė pabrėžė, kad nuo šiol visi įmonės agronomai-konsultantai turės naują priemonių paketą „Agrobox“. Tai leis daug tiksliau identifikuoti problemas laukuose ir pasiūlyti tinkamiausius jų sprendimo būdus.

Inovacijų ir tyrimų skyriaus vadovė dr. Eglė Petraitienė žadėjo, kad lauko dienose žemdirbiams bus išsamiai pristatyti vykdomi tikslieji lauko bandymai

„Bendradarbiaujame su mūsų šalies mokslo įstaigomis veislių, trąšų, augalų apsaugos produktų tyrimų srityse. Babtuose, greta mūsų įmonės biuro, esančiuose laukuose vykdome tiksliuosius lauko bandymus – daugiau kaip 40 bandymų, per 900 laukelių. Per lauko dienas kviesime juos apžiūrėti ir įvertinti“, – pasakojo E. Petraitienė.

Tyrimuose dalyvauja ir žemdirbiai – šiemet jau daugiau kaip 10 ūkininkų daro bandymus savo laukuose. Naujai įrengtoje „Agrokoncerno“ laboratorijoje bus vykdomi laboratoriniai eksperimentai, čia per sezoną planuojama atlikti daugiau kaip 2 000 analizių.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys akcentavo tarpusavio pasitikėjimo ir sutarčių laikymosi svarbą – nuo to priklauso darbo sėkmė

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys ragino ūkininkus būti išmaniais jau šiandien ir naudoti programą ūkių valdymui „Agrosmart ūkiams 2.1“. „Šypsokitės visus metus, jau gana tų kančių, nes, patikėkite, pastarieji dveji metai buvo sunkūs ir jums, ir mums“, – derlingo sezono visiems žemdirbiams linkėjo E. Šakys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokie Jūsų lūkesčiai?
Orai