Rinka
Ūkininkai reikalauja teisingos pieno kainos dalies
2019-04-12

Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje svarstytos net drastiškos priemonės, kaip pažaboti perdirbėjų ir prekybininkų apetitą.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis atkreipė dėmesį į nelengvą psichologinę aplinką sektoriuje. Vieniems sekasi geriau, kitiems blogiau, bet visi sektoriaus dalyviai supriešinti, maži skundžiasi, kad juos skriaudžia didieji, kad jie nerūpi valstybei, visi turi pretenzijų pieno perdirbėjams, daug abejonių kelia tai, kaip jie nustato pieno supirkimo kainą, o ir prekybininkų apetitas nepažabojamas. Ir pastangos gauti didesnę dalį pieno kainoje pieno gamintojams, o ne prekybininkams, kol kas vaisių neduoda.

„Kol savo pieno nevaldysime, Europos pagal pieno kainą nepavysime. Nors didieji gamintojai gauna europinės kainos vidurkį, pagal bendrą kainos vidurkį Lietuva tarp ES šalių yra antra nuo galo“, - konstatavo J. Vilionis.

Delavalis 04.01

Ir tendencijos nekokios – pieno supirkimo kaina Lietuvoje vėl mažėja, Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas Petras Puskunigis jau gavo pranešimą, kad pieno kaina mažinama puse cento mažina. Ir be jokių argumentų. Kai P. Puskunigis pareikalavo paaiškinti priežastį, gavo atsakymą, kurį nežinia, kaip vertinti – kaltas Kinijoje plintantis afrikinis kiaulių maras. „Pieno produktų kaina ir paklausa pasaulyje didėja, o pas mus krenta. Anksčiau dėl pusės lito cento dvi savaites su Rokiškiu derėdavomės, o dabar centas nieko nereiškia“, - piktinosi bendrovės vadovas.

Nežinia, ar šalies perdirbėjų gyvenimo neapsunkins Lenkija, pasienyje su Lietuva didinanti pieno gamybos pajėgumus, be to, Estija rengiasi paleisti kooperuotą perdirbimo įmonę, dėl ko pieno iš šios šalies perdirbėjai atsivežti nebegalės. Pasak J. Vilionio, tarp perdirbėjų jau sklando kalbos, kad šiemet ar kitais metais dėl pieno stygiaus viena ar dvi gamyklos gali būti priverstos stabdyti gamybą.

„Kol savo pieno nevaldysime, Europos pagal pieno kainą nepavysime“, - įsitikinęs LPGA prezidentas Jonas Vilionis

Todėl LPGA posėdyje ir kilo diskusija, ar nevertėtų vienos iš didžiųjų perdirbimo įmonių aukoti? Gal tuomet pavyktų pasiekti, kad pieno kainoje ūkininkui atitektų ne 23, o 40 proc. dalis? Tik ar sutartų visi netiekti pieno kuriai nors įmonei? Gal tai būtų gera pamoka? LPGA tarybos nariai ilgai diskutavo ir ieškojo sprendimų, ką daryti, bet drastiškiems sprendimams nebuvo pritarta. Daugelis posėdyje aptartų klausimų bus keliami visuotiniame LPGA susirinkime. O Vyriausybei bus keliamas reikalavimas, kad ūkininko dalis pieno kainoje turi būti 40 proc., jeigu nori, kad pieno sektorius išgyventų.

Prieš prekybininkų galią ir įtaką pienininkai neturi svertų?

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius teigė, kad šie metai pieno rinkoje prasidėjo su pokyčiais. Gerai, kad ištuštėjo intervenciniai sandėliai su pieno milteliais, atsigavo ir stabilizavosi pieno baltymų rinka. Bet, skirtingai negu pernai ir užpernai, pieno riebalų, grietinėlės kaina krenta. O tai, T. Raudonio teigimu, turi didelės įtakos žaliavinio pieno kainai, nes riebalai yra svarbi tos kainos dedamoji. Kaip bus vasarą, niekas nežino.

Pagal produktus pieno supirkimo kaina, teigė T. Raudonius, neturėtų smarkiai mažėti, korekcija galėtų būti nebent cento ribose. Žaliavinio pieno poreikis išlieka didelis. „Ką mums daryti? Ar paaukoti vieną perdirbėją? Būtų rizikinga, nes kuo didesnė konkurencija dėl žaliavinio pieno, tuo ūkininkams geriau“, - išsakė nuomonę „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius teigė, kad šie metai pieno rinkoje prasidėjo su pokyčiais

Tačiau Vilkaviškio r. ūkininkas Albinas Šneideris mano, kad jokia konkurencija perdirbėjų neveikia. LPGA tarybos ir Pienininkų asociacijos „Karvutė“ valdybos narė Nijolė Barkauskienė taip pat netiki, kad gali atsirasti konkurencija tarp perdirbėjų: „Jie kaip vienos rankos pirštai. Reikia išskirstyti tuos pirštus, kad jie tarpusavyje nesitartų, taip pat atsigręžti į prekybininkus, kurie didžiausią pelną gauna.“

Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskas, kurio ūkis kasdien parduoda 12-13 t pieno per dieną, teigė, kad šie metai prastesni negu 2018, pieno gamyba tik padengia savikainą, kuri kasmet kyla. „Turi kurtis gamintojų grupės, diskusijose jungtis su kooperatyvais ir ieškoti geresnių derybinių pozicijų. Pieno gamintojai turi būti organizuoti“, - teigė patyręs agrarininkas.

LPGA tarybos narys, „Agrokoncerno“ atstovas Egidijus Šileika atkreipė dėmesį į silpnas pienininkų derybines pozicijas. „Kas pasikeitė atsiradus stipriam kooperatyvui? Nieko. Prarasime vieną gamyklą, kas pasikeis? Irgi nieko. Mūsų silpnos derybinės pozicijos. Viską sudėlioja rinka, nenorėkime būti dievais ir keisti rinką. O kad mes neturime įtakos perdirbėjų apetitui, kitas klausimas. Kūrėme įstatymą, reguliavome, niekas nesigavo. Vienintelis kelias – gamintojui eiti į perdirbimą. Bet dar didesnė problema – prekybininkai, kurie pasilieka dar didesnę mūsų gaminamo pieno maržą“, - teigė E. Šileika ir ragino kolegas ieškoti būdų, kaip pažaboti prekybininkų apetitą.

LPGA tarybos nariai (iš kairės) Arūnas Grubliauskas, Egidijus Šileika, Petras Puskunigis išsakė nuomonę dėl pieno sektoriaus padėties

J. Vilionis replikavo, kad prieš prekybininkų galią ir įtaką jie neturi svertų. Vis tik prie tos temos dar bus sugrįžta svarstant Pieno įstatymo pakeitimus.

Kupiškio r. ūkininkė, ilgametė LPGA tarybos narė Danutė Adamonienė išsakė daug kritikos šalies valdžiai. „Valstybė nieko dėl mūsų nedaro, tik tikrina ir kelia absurdiškus reikalavimus, gal kad mūsų visai neliktų? Esame kvailio vietoje. Kodėl perdirbėjai nuolat neturi pelno, nors sūrius parduoda normalia kaina? Kiek gali tęstis prekybininkų savivalė? Viskas sujaukta, todėl reikia pagaliau konkrečių sprendimų ir čia turi valstybė įsitraukti. O mes turime atsigręžti į „Pienas LT“. Tai dirbanti mūsų įmonė, ir jai mūsų reikia. Ypač jei norime daryti spaudimą perdirbėjams. Paremtume ir „Pienas LT“, ir save“, - užsidegusi kalbėjo ūkininkė.

Tačiau net LPGA tarybos nariai toli gražu ne visi pieną tiekia šiam ūkininkų kooperatyvui. Beje, „Pienas LT“ jau siūlo ūkininkams galimybę parduoti pieną, nestojant į kooperatyvą.

Ilgametė LPGA tarybos narė Danutė Adamonienė rėžė kritikos šalies valdžiai

Išgirdo premjero pažadą rasti pinigų sausros nuostoliams kompensuoti

Dar viena aptarta tema – Vyriausybės pinigų nukentėjusiems nuo sausros dalybos.

Pieno gamintojai skaičiuoja, kad pernai dėl sausros negavo 32 mln. Eur pajamų. J. Vilionis teigė, kad premjeras yra žadėjęs rasti pinigų nuostoliams kompensuoti, tik kalbama apie skirtingas sumas - vieni girdėjo, kad Vyriausybė skirs iki 20 mln., kiti – iki 30 mln. Dar kiti mąsto, kad tokie pažadai dalijami dėl artėjančių prezidento rinkimų.

Žemės ūkio ministerija jau skyrė 7 mln. Eur, kuriuos gyvulininkystės sektoriui reikės dalytis per pusę su augalininkais.  Kiek vėliau į posėdį atvykęs ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis teigė, iš to dalijamo 7 mln. Eur krepšelio bus skiriama po 5,7 Eur už sąlyginį gyvulį.

Jeigu būtų skirta dar 20 mln., suma padidėtų iki 17 Eur. Tačiau dėl administravimo naštos siūloma šios išmokos nemokėti tiems, kuriems ji mažesnė negu 100 Eur. Kad vėl neliktų nuskriausti mažiausieji, N. Barkauskienė pasiūlė tas išmokas smulkiesiems ūkininkams mokėti per kooperatyvus, o J. Vilionis dar pridūrė, kad tai būtų geras paskatinimas kooperuotis. K. Anužis nutarė įvertinti pasiūlymo mokėti išmoką per kooperatyvus galimybę.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(10)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • ūkininkui Juškai

    lysk į krūmus su savo nesąmoningom kalbom.

  • beto

    Ar tik šiemet nenusimato sausra ir ar patys vėl neprašysite, kad nuostolius atlygintų??

  • ot

    Juška nusišneki ir labai nevisi gali auginti grūdines, kultūras vien dėl žemės nešumo kuris pvz: vos perlipa 30 balų primilžis mažas, nes genetika išsivesti užtrunka nevieni metai čia tau ne javų pasėt ir trašų krūva pripylus kūlt 10t.

  • Ukininkas Juška..

    Nesutinku su pieno gamintojais visiškai. Visų pirma įsiveskite tvarką kaip Estija įsivedė, nes ten pieno statytojas nuo 25 karvių prasideda. Antra didinkite primilžį, kuris net nuo ES vidurkio gerokai atsilieka. Kai mūsų šalis randasi pačioje palankiausioje žoliniams augalams augti zonoje, tai gėda gerbiamieji tokį primilžį turėti.Trečia, jūs jau įpratote skųstis, nes pasiskundžiat ir valdžia jums skuba padėti, o be reikalo skuba. Jūs jau chroniškai tuo naudojatės. O pabaigai galiu lygiai tą patį ir jums pasakyti. Niekas neverčia karves laikyti, pasirinkimas laisvas. Sunku su karvėm, parduokit ir auginkit grūdus, kanapes ar braškes. Kokios čia problemos?

  • debilai jus

    debilai raudokit jus neraudoja visu sriciu sukciai.Baigesi tie laikai,kad galetumet isnaudoti eilinius zmones ir ju pinigus nelygiom salygom.

  • Nerijus

    Tas siulymas del susitarimo neparduoti pieno kuriai nors vienai imonei tam tikra laika tikrai geras. Pats esu grudininkas ir kartais siutina kad paramos net negali gaut nebudamas gyvulininku, bet is tikro pagarba gyvulininko kasdieniam triusui. Augalininkas irgi turi kasdieniu darbu bet darbo grafikas visvien laisvesnis. Vienybė-stiprybė, kol pesates perdirbejai lobsta.

  • Ukininke

    Del karviu: tai nei ju modernizavimo nei vargo nenoreciau. Sunki situacija su pieno ukiais, tad isliks tik tie kurie investuoja. As augalininke ir tai uztektinai darbu.

  • žemiau parašiusiam

    Matyt esi grūdininkas esi,kad taip siutas ima.Ogi kas tau neleidžia melžt karves?gyvensi tada kaip inkstas taukuose.Tik man labai keista kodėl taip drastiškai mažėja pieno ūkių ir karvių skaičius,gal galėtum gerbiamasis paaiškint.Kodėl gyvulininkai pereina į augalininkystę?

  • Jau siutas ima

    Baikit su tuo pienu raudoti. Gyvenat kaip inkstai taukuose, visus modernizavimo pinigus išskirtinėmis teisėmis susišluojat ir vis jums blogai ir blogai. Jūs tiesiog visiems meluojate.

  • ūkininkas

    Pakalbėjo,padiskutavo,pasiginčijo ir viskas,kaip sakoma šuo loja o karavanas eina.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai