Vilnius. Biometano gamybai Lietuvoje reikalinga subalansuota parama ir naudojimo vietinėje rinkoje užtikrinimas, kuriant naudojimo skatinimo priemones ir mechanizmus.

Prie tokios išvados prieita vakar vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto nuotoliniame posėdyje, kuriame apie biometano gamybą ir jos plėtrą Lietuvoje informacija dalijosi Aplinkos, Energetikos, Finansų, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų, taip pat šiuos projektus vystančių įstaigų atstovai.

Pirmasis biometano gamybos projektas mūsų šalyje įgyvendintas pernai. Pasak Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjo Aurimo Salapėtos, prie dujų tinklų 2024 m. planuojama prijungti dvi dideles biometano jėgaines, iki 2025 m. – dar penkias. Tikimasi, kad 2025 m. Lietuvoje iš viso veiks aštuonios didelės biometano gamyklos.

Jo teigimu, įvertinus Kaimo plėtros programos (KPP) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemonių finansavimą ir pasirašytas prijungimo sutartis, numatoma, kad iki 2025 m. biometano gamyba sieks apie 1 170 GWh, o 2030 m. – dar papildomai  1 300 GWh.

„Strateginis 2030 m. tikslas – pagaminti Lietuvoje ne mažiau kaip 950 GWh biometano. Taigi, atsižvelgiant į planuojamus vystyti projektus, strateginis tikslas galėtų būti viršytas. Transporto sektoriuje žaliųjų dujų tikslas numatytas 5,2 proc. pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą“, – biometano gamybos plėtros perspektyvas pristatė Energetikos ministerijos atstovas.

Beje, spartesnė biometano gamybos plėtra žemės ūkio sektoriuje mažai tikėtina, nes finansavimas iš žemės ūkio fondų skiriamas tik mažoms biodujų jėgainėms, o pagamintos biodujos turi būti sunaudojamos tame pačiame ūkyje.

Tiesa, gaminti biometaną planuoja Paukštininkystės asociacijos nariai. Pasak asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, viena jėgainė turėtų būti atidaryta 2025 m. pabaigoje, dar dvi – 2026 m., visos jos bus prijungtos prie dujų tinklų.

Nėra biometanu varomo transporto

Bioetanolio ir biodujų gamyklos „Kurana“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas sutiko, kad biometanas galėtų padėti spręsti transporto dekarbonizacijos problemą, tačiau kol kas mūsų šalyje nėra biometanu varomo transporto, trūksta ir finansinių priemonių, skatinančių tokio transporto įsigijimą.

„Mums norėtųsi, kad biometanas būtų pagamintas ir sunaudotas Lietuvoje, tačiau tam reikia vietinės rinkos. Tai spręsti padėtų parama, bet man nesuprantama, kodėl valstybė pati nerodo pavyzdžio? Kodėl valstybiniai konkursai organizuojami tik elektrinėms priemonėms įsigyti“, – klausė J. Polujanskas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad turintieji prieigą prie gamtinių dujų tinklų visą pagamintą biometaną eksportuoja.

Tai pabrėžė ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. „Pamažu atsiranda vis naujų biometano gamintojų, tačiau Lietuvoje jis nėra naudojamas. Vadinasi, ir subsidijos, skiriamos biometano gamybai, kartu su biometanu  išvažiuoja į Vakarų Europą. Tai didžiulė problema, nes mūsų tikslas – ne pagaminti daug, bet sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“, – sakė M. Nagevičius, pridurdamas, kad trūksta mechanizmų, kurie vežėjus skatintų rinktis biometanu varomą transportą, pardavėjus – juo prekiauti Lietuvoje.

Biojėgainių vystymo klasterio valdybos narys Ralfas Lukoševičius taip pat pritarė, kad valstybės valdomos įmonės turėtų rodyti pavyzdį ir rinktis biometanu varomą transportą.

Kaip vieną iš problemų, jis išskyrė apribotas įmonių, turinčių biodujų jėgaines ir gaminančių biometaną, galimybes gauti paramą biometanu varomam transportui įsigyti, nes kartu su paraiška reikalaujama pateikti sutartį su sertifikuotu biometano gamintoju ir kilmės garantijos įrodymą.

„Į dujų tinklą neįleistas biometanas negali gauti kilmės garantijos, nors, norint naudoti biometaną vilkikuose ir žemės ūkio technikoje, nėra būtina pasiekti gamtinių dujų kokybės ir atitikti jų reikalavimų. Šiai technikai biometano koncentracija gali būti nuo 83 proc., kai kada ekonomiškai net tikslinga nesiekti didesnės kokybės“, – įsitikinęs R. Lukoševičius.

Pasigenda aiškios krypties ir mokesčių diferenciavimo

„Iveco“ atstovybės vadovasErnestas Jakubonis pasigedo aiškios ir konkrečios valstybės pozicijos biometano gamybos ir naudojimo srityje. „Reikia kuo greičiau paskelbti planus, į kur Lietuva eina ir nori nueiti, nes vartotojams ir visuomenei trūksta informacijos“, – sakė E. Jakubonis.

Jo teigimu, būtina didinti ir mokesčius, nes kitaip nebus pinigų infrastruktūrai plėtoti, darant lengvatas ir išimtis tiems, kurie investuoja į elektrinį ar dujinį transportą.

Į mokesčių diferenciavimo būtinumą dėmesį atkreipė ir Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė. Jos įsitikinimu, neteisinga, kad visi moka vienodą etolingo mokestį ir nedaromos jokios lengvatos mažiau taršioms transporto priemonėms.

„Iš idėjos vežėjai neinvestuos į, pvz., biometanu varomą transportą, nes visų pirma turi susidaryti žalia eilutė tarp kaštų ir atsipirkimo. Tad visų pirma raginame kuo skubiau peržiūrėti etolingo kainodarą“, – siūlė R. Andziukevičiūtė.

***

Biometano plėtros tendencijos rodo poreikį užtikrinti atitiktį tarp biometano gamybos ir naudojimo vietinėje rinkoje paklausos. Todėl Ekonomikos komitetas vieningai sutarė grįžti prie šių klausimų svarstymo sulaukus rinkos dalyvių pasiūlymų raštu. Planuojama svarstyti klausimus, susijusius su priemonių didinimu, reikalingų skatinti vietinę biometano paklausą, dujų kilmės garantijų suteikimo problematiką, akcizų taikymo ir kitus klausimus.