Kauno r. Žemės ūkio ministerijai neseniai paskelbus, kad parengtas Melioracijos fondo įstatymo projektas, ūkininkai tikina, jog jame yra spragų, kurias reikia taisyti. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis ragino teikti siūlymus ir pastabas.

Mat, pasak jo, dabartinis įstatymo projektas – pirminis, tad toks, koks yra dabar, tikrai nebus pateiktas priėmimui, tad diskutuoti galima.

Įstatymo projektas, D. Dudučio teigimu, Seimą galbūt pasieks sesijos pabaigoje, o ar bus priimtas, daugiausia priklausys nuo žemės ūkio sektoriaus ir jų asocijuotų struktūrų bei savivaldybių atstovų, jeigu šie matys galutinio projekto prasmę.

Reikia didesnių saugiklių

Išplėstiniame Kauno rajono ūkininkų sąjungos susirinkime Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba įvardijo, jo manymu, vieną didžiausių spragų – stinga saugiklių.

„Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kur nurodyta įstatymo paskirtis, įvardijami melioraciniai inžinieriniai statiniai. Tai mums yra šiek tiek naujadaras (...), tad natūraliai kyla klausimas – kas po šiuo žodžiu telpa? – svarstė I. Duoba. – Mes įsivaizduojame, kad paimame išmelioruotą žemę kaip mokesčio objektą, bet jeigu imtume Melioracijos įstatymą, tai į jį įeina ir pralaidos, (...) ir tvenkinių užtvankos, kurios niekaip nesusijusios su melioruotomis žemėmis. Deja, jos yra savivaldybių apskaitose. Kad jos netaptų prioritetiniu klausimu savivaldybėms, reikia nusimatyti saugiklius.“

Nors viceministras teigė, kad kartais tvenkinių užtvankos turi naudos, ypač daržininkams ir sodininkams, tačiau jis sutiko, kad melioracija turėtų nuo jų atsiriboti.

„Manau, tikrajai melioracijai reikėtų trauktis nuo tvenkinių, kurie tiesiogiai su dirvožemio gerinimu neturi nieko bendro. (...) Iš maždaug 1 300 tvenkinių tik apie 350 yra melioracijos balanse, trys ketvirtadaliai – savivaldybių galvos skausmas“, – kalbėjo D. Dudutis ir pridūrė, kad šio klausimo nereikėtų pamiršti teikiant pastabas dėl Įstatymo projekto.

„Žodinių muštynių neišvengsime, bet tik tokiu būdu gimsta kompromisai“, – pabrėžė viceministras.

Vis dėlto, anot jo, bandymas pašalinti užtvankas iš melioracijos balanso gali būti nesėkmingas, mat didelė tikimybė, kad su tuo nesutiks savivaldybės.

„Nes bus eliminuojama bet kokia (...) galimybė prisidėti prie užtvankų būklės palaikymo. O galbūt kai kur bus atvejų, kur suinteresuoti bus ir patys ūkininkai“, – paaiškino D. Dudutis.

Kalbėdamas apie saugiklius, viceministras kaip juos įvardijo du dalykus. Pirma, tik ketvirtadalis užtvankų yra melioracijos statinių balanse. Antra – savivaldybių komisijų, kurios planuoja melioracijos inžinierinių statinių rekonstravimo darbų apimtis savivaldybės teritorijoje, sudėtis ir proporcijos.

Įstatymo projekte nurodyta, kad savivaldybių komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 12 narių. Komisiją sudaro po 2 atstovus iš savivaldybės tarybos, ne mažiau kaip po 3 atstovus iš savivaldybės teritorijoje veikiančių žemės ūkio sektoriaus asocijuotų struktūrų ir kitų suinteresuotų asocijuotų struktūrų, po 2 atstovus iš savivaldybės žemės ūkio skyriaus.

Tačiau, I. Duobos manymu, komisijos sudėtis kelia klausimų – ar joje tikrai bus užtektinai žemės ūkio sektoriaus atstovų? Jei ūkininkų atstovai tarpusavyje nesusitars, kas tada turės lemiamą balsą?

„Savivaldybė savivaldybei nelygu. Kauno rajone mes tokių problemų tikrai neturėsime, nes socialinis dialogas puikus, bet tikrai yra tokių probleminių (savivaldybių – red. past.), kur galbūt ūkininkai nebus prioritetas politinei valdžiai ir ten įvairių pagundų gali kilti. Tad klausimas, ar nevertėtų to saugiklio kažkokį procentą įvesti, tarkime, kad ne daugiau nei 30 proc. lėšų būtų skiriama stambiai infrastruktūrai“, – svarstė M. Maciulevičius.

Viceministras tikino girdintis argumentus, kurie, jo manymu, tikrai svarūs. Tad ragino pateikti įžvalgų, siūlymų, kaip patikslinti Įstatymo projektą, kad saugikliai būtų pakankami.

Įstatymo projekto nuostata, kuri nurodo, kad Melioracijos fondo biudžeto pajamas sudaro ir pajamos už investuotas laikinai laisvas Melioracijos fondo lėšas, taip pat kėlė klausimų.

Vis dėlto D. Dudutis paaiškino, kad ši nuostata turėjo būti išbraukta, tačiau kažkokiu būdu „praslydo“.

„Aš asmeniškai prieš šitą modelį, nes su tomis investicijomis gali būti visaip. Matau daugiau rizikų nei naudos. Tikrai bus išimta (ši nuostata – red. past.)“, – žadėjo viceministras.

Pasigedo aiškumo dėl valstybės dalies paskirstymo

Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis pasigedo informacijos, kaip bus skirstoma valstybės lėšų dalis, kuri sudarytų 45 proc. visų Melioracijos fondo pajamų.

„55 proc., kuriuos savivaldybė surenka iš ūkininkų, grįžta į savivaldybę. O 45 proc. valstybės skirta dalis padalijama pagal savivaldybes?“ – klausė vicemeras.

D. Dudutis paaiškino, kad visos savivaldybės būtų suskirstytos į tris grupes pagal balus. Pirmasis trečdalis, surinkusiųjų daugiausia balų, dalytųsi 40 proc., antrasis – 35 proc., trečiasis – 25 proc. valstybės skirtos lėšų dalies. Paskui lėšos tarp vienoje grupėje esančių savivaldybių būtų skirstomos pagal finansavimo poreikį.

Vis dėlto Kauno rajono vicemeras dvejojo, ar toks skirstymas teisingas, ir svarstė apie galimybę iš valstybės skirtų lėšų 5 ar 10 proc. skirti savivaldybėms, kurioms lėšų reikia labiausiai, o visa kita padalyti savivaldybėms pagal jose surinktą pinigų kiekį.

„To reikėtų, kad būtų viskas suprantama, nes dabar kiekvieną kartą bus skirtingai (gaunama lėšų – red. past.). Dabar paskaičiuokite ir pasakykite, kokios savivaldybės kiek lėšų gaus pagal tuos 7 kriterijus...“ – sakė A. Nesteckis, omenyje turėdamas Įstatymo projekte išvardytus kriterijus, pagal kuriuos Melioracijos fondui valstybės skirtos lėšos būtų paskirstytos savivaldybėms.