Kyjivas. Vokiečių ūkininkas, apsilankęs Ukrainoje, stebėjosi, kaip sparčiai plėtojasi tikslioji žemdirbystė šalyje, kurioje valstybės parama agrariniam sektoriui palyginti nedidelė, neskiriama subsidijų programoms, skatinančios dekarbonizaciją, menkai yra priemonių, nukreiptų į darnią gamybos plėtrą.

Pasirodo, tikslusis ūkininkavimas Ukrainoje plėtojasi kaip tik dėl ​​to, kad trūksta valstybės paramos, nes tai bemaž vienintelis būdas taupyti pagrindinius materialinius išteklius.

Apie 90 proc. žemės ūkio paskirties žemės šalyje dirba didesni kaip 500 ha ūkiai. Kuo didesnis plotas, tuo labiau juntamas išteklių taupymo efektas.

Išaugusi tiksliojo ūkininkavimo technologijų paklausa paskatino kurtis įmones, kurios specializuojasi įrangos pritaikymo, dirvožemio derlingumo analizės, sutankinto dirvožemio kartografavimo, kintamos normos tręšimo, sėjos ir augalų apsaugos produktų naudojimo srityse ar net propaguoja tiksliosios žemdirbystės idėjas.

Nuoseklumas

Įmonė „Frendt“ išleido „Promo Book“ vadovą, kuriame pristato septynių tiksliojo ūkininkavimo lygių įgyvendinimo seką.

• Pirmajame (baziniame) lygyje reikia įvertinti turimą techniką, sukurti elektroninius lauko kontūrus, aprūpinti mašinas lygiagrečiojo važiavimo sistemomis ir duomenų rinkimo programinė įranga.
• Antrasis (privalomas) lygis – technologinių vėžių, purkštuvų su kontrolės sistemomis ir sėjamųjų su sekcijų atidarymo ir uždarymo sistemomis naudojimas.
• Trečiasis (technologinis) – lauko maistinių medžiagų kiekio ir dirvožemio sutankinimo ištyrimas bei įgūdžių, leidžiančių įvertinti veiklos kokybę, įgijimas.
• Ketvirtasis (tikslusis ūkininkavimas) – trąšų įterpimas kintama norma ir derliaus kartografavimo taikymas.
• Penktasis (agronominis monitoringas) – stebėjimas naudojant meteorologines stotis, palydovus, dronus, žvalgymas.
• Šeštasis (pažangos) – agregatų valdymo ir ūkio valdymo sistemų diegimas, augalų apsaugos produktų tikslus panaudojimas.
• Septintasis (laukų nehomogeniškumo valdymas) – lauko zonų, technologijos ekonominio pagrįstumo ir sėjos kintama norma potencialo nustatymas.

Diegimo metodika – dar vienas „Frendt“ tiksliojo ūkininkavimo koncepcijos įgyvendinimo komponentas.

Pirmajame etape įmonės specialistai rekomenduoja nustatyti problemų, sukeliančių derliaus praradimus, vietą ir priežastis.

Antrajame dokumentuojamos visos lauko operacijos ir numatomi galimi rezultatai.

Trečiajame – nustatomos finansinės problemų sprendimo galimybės, kurioms toliau teikiama pirmenybė.

Ketvirtajame – sudaromas technologinių sprendimų sąrašas ir seka, galiausiai įvertinamas jų įgyvendinimo rezultatas.

„Tiksliosios žemdirbystės efektyvumas matuojamas ne derliaus, o grynojo pelno dydžiu. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas nuima 12 t/ha kukurūzų, o kitas investuoja perpus mažiau, bet surenka 7 t/ha ir gauna didesnį pelną, vadinasi, laimi pastarasis.

Tiksliojo ūkininkavimotikslas – kuo efektyviau paskirstyti išteklius, kad gautume maksimaliai pajamų“, – aiškina Bohdanʼas Kruglikʼas (Bohdanas Kruglikas), įmonės „Frendt“ direktorius

Pasiekimai

„Frendt“ dažniausiai aptarnauja mažus ir vidutinius gamintojus. Tačiau tokios įmonės, kaip „Kernel“, „Astarta“, „Agro-region“, turi savų tiksliojo žemės ūkio realizavimo būdų.

Jų žemės ūkio koncernams nekyla problemų dėl įrangos pertvarkymo, programinės įrangos valdymo ir prieigos prie palydovinių išteklių, todėl jų pažanga tiksliojo ūkininkavimo srityje gerokai didesnė.

Bendrovė „Astarta“ – viena iš tų, kuri turi išsamius dirvožemio naudojimo planus. Pasak įmonės agrochemikės-dirvininkės Viktorijaʼos Oliynyk, šios strategijos pagrindas – sudėtinga dirvožemio analizės sistema.

„Šis pikapas skirtas gabenti keturratį ir tyrimo įrangą“​​, – paaiškina bendrovės „Astarta“ agrochemikė-dirvininkė Viktorija Oliynyk

Kiekvienas laukas analizuojamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus, kaip ir rekomenduoja mokslininkai, nes būtent per tiek laiko gali pasikeisti pagrindinių maisto medžiagų – fosforo, kalio, kalcio, sieros ir kt. – parametrai.

Taip pat analizuojama dirvožemio granuliometrinė sudėtis, matuojamos drėgmės atsargos metro sluoksnyje, sutankinimo laipsnis. „Astarta“ taip pat tiria katijonų mainų gebą, kuri padeda nustatyti lauko potencialą.

Kiekvienas, nusprendęs diegti dirvožemio analizės sistemą, žino, kokia brangi ir kruopšti ši procedūra. Todėl dažnas iš pradžių užsako 10 ha mėginių ėmimo tinklelį, kuris, deja, neduoda išsamaus lauko būklės vaizdo. „Astartos“ laukus dengia 3 ha tankio tinklas – tankiausias Ukrainoje.

Ėminių paėmimą atlieka įmonės specialistų brigados. Kiekviena grupė turi visureigį su specialia įranga, kuriame dar telpa ir keturratis. Lauke dalis komandos dirba su keturračiu, kiti – su visureigiu. Tai dukart paspartina procesą.

Ėminiai imami automatiškai pagal GPS nuorodas, kontrolę vykdo mobili „AgriChainScout“ sistema. Ji „nuveda“ specialistus į konkretų lauką, konkretų kvadratą, kur paimamas ėminys ir jam priskiriamas numeris – suklydus ar jo nepriskyrus, sistema neleidžia toliau dirbti.

Ėminiams patekus į laboratoriją, kiekvienam generuojami QR kodai, o informacija automatiškai įtraukiama į sistemą: kiek paimta, kada, kurioje vietoje. Toliau laborantai planšetėse skaito QR kodus, perkelia informaciją į duomenų bazę.

„Nebėra rankinių įrašų, visa informacija keliauja kompiuteriais, telefonais, sistema gerokai pagreitina ir palengvina mūsų darbą“, – sako V. Oliynyk.

Toliau – technologijos kūrimas konkrečiam laukui. „Astartos“ specialistai ne tik atsižvelgia į konkretaus sklypo parametrus, bet ir stengiasi suprasti, kas daro įtaką jo būklei: reljefo ypatumai, sėjomaina, ankstesnės technologijos ar kt.

Lauko potencialo įvertinimas balais (priklausomai nuo drėgmės atsargų, dirvožemio derlingumo rodiklių, reljefo ir kt). Šiam rodikliui didelės įtakos turi dirvožemio rūgštingumo ir druskingumo veiksniai. Pirmas iš jų yra labai svarbus, nes įmonė augina daug cukrinių runkelių. Norint pasiekti normą, įterpiama defekatų, o tai teigiamai veikia dirvožemio būklę, cukraus ir kitų kultūrų derlių.

„Pabrangus trąšoms mūsų dirvožemio tvarkymo strategijos privalumai tapo akivaizdūs. Per pastaruosius 10 metų pavyko juos subalansuoti maistinių medžiagų atžvilgiu, tad jie sukuria gana didelį našumo rezervą. Todėl turime stabilų derlių ir gana patrauklius gamybos pelningumo rodiklius. Naujausios analizės rodo, kad pavyko išlaikyti humuso ir pagrindinių maistinių medžiagų rodiklius“, – aiškina Viktorija Oliynyk.

Septintas lygis

Įmonė „Agro-region“ yra pasiekusi aukščiausią tiksliosios žemdirbystės lygį – taiko kintamos normos sėją ir tręšimą.

„2016 metais kukurūzų sėklų užsakėme po 80 tūkst. vnt./ha, dabar sėjame 65–68 tūkst. vnt./ha, t. y. 15 proc. mažiau. Taip pat stengiamės netankinti pasėlių. Nustatėme, kad tokį patį derlių galima gauti, kai kukurūzų tankis yra 80 tūkst. vnt./ha ir 60–65 tūkst. vnt./ha. Tad kam sėti daugiau?

Jei lauke yra ribojančių veiksnių, mažesnis tankis duoda geresnį derlių. Eksperimentuojame ir su saulėgrąžų sėjos tankiu – sėklų sunaudojimą sumažinome 10 proc. – nuo 65–67 iki 60–62 tūkst. vnt./ha“, – sako įmonių grupės „Agro-region“ vyriausiasis agronomas Yuriʼus Lysakʼas (Jurijus Lysakas).

Grupės „Agro-region“ vyriausiasis agronomas Yuriʼus Lysakʼas

Ši technologija leido optimizuoti dirvos maitinimą. Pavyzdžiui, yra 20 kukurūzų laukų, tačiau kiekvieno iš jų potencialas kitoks. Iš vieno planuojama gauti 8 t/ha derlių, iš kitų – 9–12 t/ha. Atsižvelgus į lauko ir atskirų jo ruožų derlingumo parametrus, parenkama maitinimo sistema. Dėl to sumažėja visų rūšių trąšų poreikis, kartu ir fosforo bei kalio, pastarosios naudojamos tik ten, kur jų labai trūksta.

„Praėjęs sezonas buvo labai sėkmingas visoms kultūroms, – tęsia J. Lysakʼas. – Įsivaizduokite, Kyjivo srities Boryspilio rajone, kuris negali pasigirti palankiomis sąlygomis žemdirbystei, vidutinis žieminių kviečių derlingumas 2 000 ha plote siekė 7,8 t/ha, kukurūzų (sausų grūdų) – 10,5 t/ha.

Vidutinis sojų pupelių derlius pernai buvo 3,44 t/ha, rapsų – 3,97, saulėgrąžų – 3,41, žieminių kviečių – 6,8 t/ha. Tikslusis ūkininkavimas visiškai pasiteisina. Tačiau ši technologija – ne galutinis tikslas, o procesas, nuolatinis judėjimas technologinio tobulumo link.“

Ne žaislas, o įrankis

Kaip karas paveikė tiksliojo ūkininkavimo plėtrą ir apskritai Ukrainos žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimą? Daugelis rinkos dalyvių teigia, kad susidomėjimas gerokai išaugo. „Kas nenorėtų sutaupyti pinigų!“ – liūdnai šypsodamiesi aiškina jie.

Anksčiau tiksliojo ūkininkavimo pasirinkimą dažnai nulėmė smalsumas. Daugeliui Ukrainos žemės ūkio įmonių savininkų tai buvo prestižo elementas. Tačiau, prasidėjus plataus masto invazijai, tai tapo įrankiu, padedančiu dirbti efektyviau, taupyti, daugiau uždirbti.

Romanʼas Bytsa (Romanas Bytsa), Climate FieldView™ produkto technologinio palaikymo specialistas, sako: „Šiuo metu platformą Climate FieldView™ naudojasi 176 ūkiai. Ir tai mums yra rodiklis, kad einame teisinga kryptimi. Gerėja laukų analizės kokybė, žmonės vis labiau gilinasi į šią sritį ir gauna teigiamų rezultatų.

Climate FieldView™ produkto technologinio palaikymo specialistas Romanʼas Bytsa

Ir iš mūsų kintamos normos projektų (išbandome kintamą augalų apsaugos priemonių ir trąšų įterpimo normą) matome, kad tai prisideda prie sėklinės medžiagos ir augalų apsaugos produktų ar trąšų taupesnio naudojimo.

Tikėjausi, kad per karą tiksliajam ūkininkavimui bus sunku. O yra priešingai. Augimas gana didelis. Pasitraukė tik tie ūkiai, kurie buvo ar tebėra okupuoti.

Naudojimasis skaitmeniniu įrankiu stabiliai auga, tik skirtumas tas, kad anksčiau ieškojome klientų su atstovais, o dabar klientai randa mus per ūkininkus, kurie jau naudojasi paslaugomis.

Analizuodami Climate FieldView™ naudojimo plėtrą regionuose, matome tam tikrą krūmijimąsi. Užtenka, kad įrankį išbando vienas ūkininkas, iš karto šalia atsiranda dar vienas, jų daugėja – tarsi ne mes produktą siūlome, o rinka mus randa“, – pastebi R. Bytsa.

Per karą ūkininkai perka mažiau ūkio technikos, įrankių kūrėjai stengiasi pateikti nebrangius sprendimus, leidžiančius priderinti naujoves prie turimos įrangos.