Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 m1
Verslo informacija
Karvių ligų diagnostika stebint pieno sudėties pokyčius kiekvieno melžimo metu

Vienos dažniausių ligų, turinčių neigiamos įtakos karvių produktyvumui, yra ketozė ir acidozė. Per pirmąjį laktacijos mėnesį subklinikinės ketozės (SKK) pasireiškimo dažnumas gali svyruoti nuo 10 iki 60 proc., o klinikinių atvejų gali pasireikšti nuo 2 iki 15 procentų.

Karvėms sergant ketoze, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai. Paskaičiuota, kad išlaidos vienai ketoze sergančiai karvei yra didesnės nei 250 Eur. Sergant SKK sumažėja tikimybė apsivaisinti, taip pat didesnė rizika susirgti kitais medžiagų apykaitos ar infekciniais susirgimais, pavyzdžiui, klinikiniu mastitu ir metritu.

Vienos dažniausių šviežiapienių karvių ligų – ketozė ir acidozė

Ketozė – tai baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas, dėl kurio organizme padaugėja ketoninių medžiagų. Ši liga dar vadinama „bado liga“, bet ne dėl to, kad karvė negauna pašarų, o todėl, kad pasisavina nepakankamai maisto medžiagų.

Išskiriamos trys pagrindinės ketozės priežastys. Pirmoji susijusi su karvių kūno įmitimu prieš apsiveršiavimą. Ketoze dažniau suserga tos karvės, kurios prieš apsiveršiavimą yra labai įmitusios ir po jo turi polinkį liesėti. Kuo karvė yra labiau nutukusi, tuo ji turės didesnį polinkį greičiau liesėti po apsiveršiavimo.

Antroji ketozės priežastis – angliavandenių trūkumas pašaruose. Tai mitybinės kilmės ketozės forma, kuri lengvai išgydoma pakoregavus racionus. Trečioji ketozės priežastis – blogos kokybės pašarai, ypač kukurūzų silosas, kuriame yra per daug acto rūgšties. Iš jos vėliau karvės organizme formuojasi ketoniniai kūnai.

Karvei susirgus ketoze, pirmiausia pakinta pieno riebalų ir baltymų santykis, vėliau ji liesėja, dar vėliau pradeda mažėti pieno kiekis. Karvė nustoja ėsti įprastus pašarus, net koncentratus, pakinta pieno skonis. Laižo sienas, grindis, ėda neėdamus daiktus, kartais griežia dantimis. Iškvepiamas oras ir pienas turi acetono kvapo. Išmatos kietos ir sausos. Karvė nenori judėti, stovi išlenkusi nugarą, įtraukusi pilvą.

Karvės acidoze dažniausiai serga tuomet, kai sutrinka fermentacijos procesas dėl pieno ir sviesto rūgčių disbalanso didžiajame prieskrandyje. Šia liga gali sirgti iki 22 proc. apsiveršiavusių karvių. Dėl jos ūkiai patiria didelių ekonominių nuostolių, nes karvės produktyvumas sumažėja apie 400 kg pieno per 305 laktacijos dienas.

Acidozę sukeliančios priežastys - didelis koncentruotų pašarų kiekis (1 l pieno daugiau 250 g) racione, per smulkus pašaras, stambiosios pašaro dalelės nesiekia 5 cm, rūgštūs pašarai (kukurūzų, žolės silosas, cukrinių runkelių išspaudos ir kt.). Didesnė rizika susirgti acidoze yra pirmo-antro laktacijos periodo karvėms.

Dažniausi klinikiniai acidozės požymiai – dėl mažesnio riebumo sumažėjęs pieno riebalų ir baltymų santykis. Vėliau karvės pradeda viduriuoti, rečiau ir trumpiau atrajoja nei paprastai. Išmatos suskystėja; gali būti nuo košės iki vandens konsistencijos, jose randama nesuvirškintų pašarų likučių.

Ligai užsitęsus prasideda kojų ligos, karvės pradeda šlubuoti. Gana dažna lėtinė slapta acidozės forma. Tokiu atveju sumažėja karvės pieningumas (1–3 kg per dieną), išmatos būna skystesnės, jose taip pat randama nesuvirškintų pašarų dalelių.

Ankstyvoji ketozės ir acidozės diagnostika, analizuojant pieno sudėties pokyčius

Norint išvengti karvių sergamumo, produkcijos sumažėjimo, brokavimo, karvių gaišimo ir dėl to patiriamų ekonominių nuostolių, būtina daugiau dėmesio skirti ankstyvajai minėtų ligų diagnostikai. Ankstyvoji karvių ligų diagnostika yra svarbus faktorius, norint užtikrinti aukštą produktyvumą, gyvūnų gerovę ir ūkių pelningumą.

Karvių sveikatos sutrikimus galima nustatyti nuolat stebint pieno sudėties pokyčius. Pienas yra labai sudėtinga biologinė sistema, o jo sudedamosios dalys kinta ir priklauso nuo įvairių veiksnių. Pieno sudėties tyrimai suteikia vertingos informacijos apie riebalų, baltymų, laktozės, somatinių ląstelių skaičiaus ir kitų pieno sudėtinių medžiagų kiekį pieno gamyboje.

Tyrimai, atliekami reguliariai kiekvieno melžimo metu, gali suteikti vertingos informacijos apie karvių sveikatą, mitybą, gerovę. Jie padeda anksti identifikuoti galimas problemas ar ligas, o tai leidžia imtis tinkamų veiksmų ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos komplikacijoms arba jų plitimui. Be to, reguliarus pieno sudėties stebėjimas padeda sekti karvių mitybą ir tinkamai pritaikyti jų pašarų racioną.

Jei anksti pastebime neigiamus pieno sudėties pokyčius, galime koreguoti šėrimą ir užtikrinti tinkamą karvių mitybą, kuri yra esminė jų sveikatai ir gerovei. Reguliarus pieno sudėties tyrimas yra svarbus įrankis anksti diagnozuojant karvių ligas ir užtikrinant jų sveikatą bei pieno gamybą. Tai leidžia ūkininkams imtis  priemonių užkirsti kelią ligų plitimui ir didinti ūkio efektyvumą bei pelningumą.

Dažniausiai pieno riebalų ir baltymų santykis (R:B) priklauso nuo karvių sveikatingumo. Jis gali kisti dėl skirtingų virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų ir gali būti svarbus ligų diagnozės rodiklis. Pieno riebumas gali atspindėti karvių prieskrandžių būklę, pavyzdžiui, subklinikinės acidozės atvejais.

Mitybos faktoriai turi didelės įtakos pieno riebalų ir baltymų kiekiui. Pieno R:B santykis yra veiksmingas būdas stebėti ketozę bandos lygiu. Fiziologinė norma pieno R:B yra tarp 1,2 ir 1,4. Nuokrypis nuo šios fiziologinės normos gali indikuoti susirgimus. Šviežiapienėms karvėms (iki 2 mėnesių po apsiveršiavimo), optimalus šio santykio rodiklis yra 1,2. Jei santykis yra mažesnis nei 1,2 arba lygus 1 ar dar mažesnis, tai gali rodyti acidozę, kuri sukelia didžiojo prieskrandžio pH sumažėjimą. Kai pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ar didesnis, tai gali rodyti, kad karvė serga ketoze.

Svarbu paminėti tai, kad pieno R:B pokyčiai atsiranda likus trims-penkioms paroms iki klinikinių acidozės ar ketozės formų pasireiškimo. Vadinasi, laiku pastebėjus pieno sudėties pokyčius bei atlikus profilaktiką ar gydymą, galima išvengti pieno produkcijos sumažėjimo ir su tuo susijusių nuostolių.

Pieno riebalų ir baltymų santykis padidėja ketozės metu dėl padidėjusio pieno riebalų kiekio, kuris susidaro iš riebalų rūgščių mobilizacijos organizme ir jų dalyvavimo pieno gamyboje tešmenyje. Tuo tarpu pieno riebalų ir baltymų santykis sumažėja acidozės metu dėl didžiajame prieskrandyje sumažėjusios acto rūgšties koncentracijos ir nepakankamo stambaus pašaro suvartojimo. Dėl to ketozės atveju pieno riebalų ir baltymų santykis didėja, o acidozės atveju sumažėja.

Stebėdami karvių riebalų / baltymų lygį, gauname svarbios informacijos apie ketozę ir acidozę. Šį santykį reikėtų įvertinti, kai norime nustatyti ligos pradžią ar paskirti gydymą. Abiejų minėtų ligų gydymas ir profilaktika skiriasi, todėl labai svarbu kuo tiksliau nustatyti, koks susirgimas kamuoja gyvulį.

Iki šiol buvo ribotos galimybės tirti pieno sudėtį realiu laiku, tačiau dabar egzistuoja integruoti pieno analizatoriai, pavyzdžiui, BROLIS HerdLine, kurie tiria kiekvienos karvės pieno sudėtį, kiekvieno melžimo metu.  Šie prietaisai montuojami pieno linijų melžimo stotelėse arba melžimo robote, jiems nereikalinga pieno mėginių paėmimo procedūra.

BROLIS HerdLine sukurtas naujos kartos infraraudonųjų spindulių jutiklis užtikrina itin aukštą matavimų tikslumą: riebalų matavimo paklaida – 0,2 proc., baltymų – 0,1, laktozės – 0,28 proc., o apibendrinta informacija apie bandos sveikatą ir produktyvumą atvaizduojama kompiuterio ar telefono ekrane.

Šioje nuotraukoje matome BROLIS HerdLine integruotus pieno analizatorius.

Praktiniai pieno R:B analizės pavyzdžiai

Kiekvieną dieną registruojant pieno R:B pastebėta, kad pieno sudėties pokyčiai įvyksta gerokai anksčiau nei pasireiškia pirmieji klinikiniai simptomai. Tokiu atveju ūkininkas ar veterinarijos gydytojas gali daug anksčiau pastebėti sergančių ar turinčią polinkį sirgti karvę (1 pav.).

Šiame paveiksle matome, kad pieno kiekio nuostoliai patiriami ne tik nurodytu laikotarpiu, bet ir visą likusią laktaciją. Todėl identifikavus ligą prieš klinikinių simptomų pasireiškimą, galima išvengti didelių ekonominių nuostolių. Svarbu tai, kad, analizuojant šį klinikinį atvejį, BROLIS HerdLine apie sveikatos sutrikimus sureagavo 5 dienomis anksčiau nei karvės aktyvumo ir atrajojimo jutikliai.

1 pav. Karvės pieno kiekio ir sudėties pokyčiai subklinikinės ketozės metu, registruojant su BROLIS HerdLine

Subklinikinė ketozė – tai tokia karvių būklė, kai nėra ryškių šios ligos simptomų, bet karvių pieno produkcija yra mažesnė nei sveikų karvių, atsiranda kitų ligoų (mastito, endometrito) rizika, tokios karvės sunkiau apsivaisina. Analizuojant kitą klinikinį atvejį (2 pav.) karvė nerodė jokių klinikinių simptomų ir ūkyje buvo vertinama kaip sveika. Tačiau iš pieno sudėties rodiklių galima pastebėti, kad net 23 dienas ji buvo subklinikinės ketozės būklės. Dėl nepastebėtos ligos patiriama pieno gamybos nuostolių, kurie jaučiami per visą likusią laktaciją.

2 pav. Pieno kieko ir sudėties pokyčiai subklinikinės ketozės metu, registruojant su BROLIS HerdLine

Be individualių karvių pieno sudėties analizės svarbus ir bendras visos bandos įvertinimas. Atliekant visos bandos analizę svarbu tai, kad, įvertinus pieno R:B pokyčius, reikia taikyti profilaktikos priemones visai karvių grupei, arba bandai.

Paveiksle 4 matome karvių bandos pieno kiekio ir pieno R:B pokyčius. Iš pateiktų duomenų galima pastebėti, kad, didėjant bandos pieno R:B, mažėja pieno kiekis. Remiantis šiais duomenimis galima identifikuoti subklinikinės ketozės būklę bandoje ir pritaikius šėrimo raciono ar profilaktines priemones išvengti nuostolių, atsiradusių dėl šios ligos.

3 pav. Visos karvių bandos pieno kieko ir sudėties pokyčiai subklinikinės ketozės metu registruojant su BROLIS HerdLine

Pieno sudėtis ir karščio stresas

Pieninio tipo karvės yra ypač jautrios karščio stresui. Karvėms patiriant karščio stresą, mažėja pieno produkcija, pakinta pieno sudėtis, blogėja reprodukcijos rodikliai, bandoje padaugėja šlubuojančių karvių. Sunkesniais atvejais, patirdamos stiprų karščio stresą, karvės gali nugaišti. Karščio stresas pasižymi įvairiu neigiamu poveikiu pieninio tipo karvių produktyvumui, elgesiui, gerovei, produktyvumui bei pieno sudėčiai.

Nustatyta, kad karvėms patiriant karščio stresą, sumažėja ne tik pašaro suvartojimas, pieno kiekis, neigiamai paveikiama reprodukcijos funkcija, bet ir pakinta pieno sudėtis. Karščio streso metu  sumažėja pieno riebalų ir baltymų gamyba. Šiluminė aplinka yra pagrindinis veiksnys, galintis neigiamai paveikti melžiamų karvių, ypač didelių genetinių privalumų, pieno gamybą.

Pieninių galvijų tyrimai buvo skirti genetiniams patobulinimams siekiant padidinti pieno gamybą ir karvių aprūpinimą maistinėmis medžiagomis ankstyvos laktacijos metu. Mažai dėmesio skirta šiuolaikinės karvės termoreguliaciniam gebėjimui, nes padidėjo jos gebėjimas duoti pieną.

Išvados

  • Pieno R:B santykis yra svarbus rodiklis, pakintantis dar prieš pasireiškiant simptomams, o ypač pieno kiekio sumažėjimui;
  • Analizuojant pieno sudėties pokyčius kiekvieno melžimo metu, galima pastebėti ligos pradžią likus trims-penkioms paroms iki simptomų pasireiškimo;
  • Pieno R:B pakinta anksčiau nei karvių aktyvumas ir atrajojimas;
  • Analizuojant pieno sudėties pokyčius kiekvieno melžimo metu, galima pastebėti ligas jų subklinikinėje būklėje ir identifikuoti sergančias karves, kurios kliniškai atrodo sveikos;
  • Reguliariai stebint pieno sudėties pokyčius, galima identifikuoti neigiamą karščio streso poveikį karvių sveikatai ir reprodukcijai bei pritaikyti priemones šiam poveikiui mažinti;
  • Naudojant BROLIS HerdLine integruotą pieno analizatorių, galima aptikti ankstyvas karvių ligų stadijas ir padidinti ūkio efektyvumą bei sumažinti veterinarines išlaidas.
Užsakymo Nr. 11297
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
Visos apklausos